Gydytojai teigia, kad pneumokokinės infekcijos pavojus išlieka ir pasibaigus šaltajam metų laikui, o jo pasekmių išvengti būtų galima pasiskiepijus. Visgi ne visi didžiausios rizikos grupėje esantys asmenys šia galimybe pasinaudoja, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Egzistuoja apie 100 skirtingų pneumokoko bakterijos serotipų, kurie turi ir skirtingą poveikį žmogaus organizmui – nuo mažiau pavojingų, sukeliančių neinvazines ligas, iki sudėtingų invazinių ligų atvejų.
Nustatyta, jog pneumokoko bakterija gali „apsigyventi“ žmogaus nosiaryklėje ir ilgam ten išlikti – kolonizuoti, nesukeldama jokių simptomų. Susidarius tam tikroms sąlygoms, dažniausiai mikroaspiracijos būdu – pneumokokai su turiniu iš nosiaryklės gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti plaučių uždegimą ar net sepsį. Didesnę riziką susirgti pneumokokinėmis infekcijomis ir sunkiomis ligų formomis turi vyresnio amžiaus asmenys bei sergantys lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.
Savalaikis gydymas antibiotikais daliai pacientų padeda išvengti mirties ir kitų komplikacijų, tačiau neturi įtakos bendram sergamumui. Vakcinacija – vienintelė efektyvi infekcijos prevencijos priemonė. LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų sk. vedėjas, pulmonologas doc. dr. Alfredas Bagdonas atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie pneumokokinę infekciją.
– Kaip užsikrečiama pneumokokine infekcija?
– Pneumokokas visuomenėje yra gana paplitęs, neretai ši bakterija gyvena visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje ir oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar kalbant – yra perduodama kitiems. Ją platinti gali žmonės, kuriems nepasireiškia jokie simptomai. Pavyzdžiui, maži vaikai gali lengvai užkrėsti senyvo amžiaus žmones, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl amžiaus bei gretutinių ligų. Kitas būdas – jau minėtos mikroaspiracijos iš nosiaryklės.
– Kokie požymiai išduoda pneumokokinę infekciją?
– Specifinių klinikinių simptomų pneumokokas neturi, tačiau galima išskirti kelis bendrus kvėpavimo takų infekcijos požymius: ūmus karščiavimas, skausmas ar sunkumas krūtinėje, kosulys, skrepliavimas, dusulys. Infekcijos sukėlėjas dažniausiai nustatomas vėliau, atlikus skreplių, kraujo bei kitus bakteriologinius tyrimus, o empirinis antibakterinis gydymas esant plaučių uždegimui turi būti pradedamas nedelsiant.
– Kokias ligas gali sukelti pneumokokas?
– Pneumokokas sukelia didžiąją dalį visuomenėje įgytos pneumonijos atvejų, vidurinės ausies uždegimą, sinusitą. Daliai asmenų gali sukelti sunkias, taip vadinamas invazines pneumokokines ligas – sepsį ir meningitą. Šių pacientų prognozė blogesnė, mirtingumas gali siekti iki 30 proc. Rizika susirgti pneumokokine pneumonija bei sepsiu kelis kartus padidėja vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų (ypač lėtine obstrukcine plaučių liga bei astma), širdies kraujagyslių, kepenų bei inkstų ligomis, cukriniu diabetu.
– Kaip gydomos pneumokoko pasekmės?
– Gera žinia ta, kad didžiąją dalį pneumokokinių infekcijų pavyksta įveikti laiku pradėjus gydymą antibiotikais. Komplikacijų bei sunkesnės eigos rizika padidėja greta esant virusinei infekcijai. Virusai (gripo, SARS-CoV-2 ir kt.), pažeidžia kvėpavimo takų virpamąjį epitelį ir endotelį, sutrikdo kvėpavimo takų apsivalymą, pagerina pneumokokų prisitvirtinimą prie epitelio ir jų plitimą į plaučių audinius bei kraują.
– Kaip tuomet apsisaugoti?
– Efektyviausias būdas apsisaugoti yra skiepai. Šiuo metu naudojamos dviejų tipų vakcinos: pneumokokinė konjuguota ir pneumokokinė polisacharidinė. Pirmoji sukuria platesnį imuninį atsaką, sumažina kolonizaciją nosiaryklėje, tačiau apsaugo tik nuo 13 pneumokokų serotipų. Polisacharidinė vakcina efektyviai apsaugo nuo sunkesnių – invazinių pneumokokinių ligų, ir „dengia“ net 23 pneumokoko serotipus.
– Kam reikėtų pasiskiepyti?
– Pasiskiepyti reikėtų vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims bei visiems, sergantiems lėtinėmis ligomis, esant imunosupresinėms būklėms.
Daugiau informacijos: https://pneumovakcina.lt.