Mokslo pažanga didžiulė
Daktaras V. Pečeliūnas atkreipė dėmesį į didžiulę mokslo pažangą, dėl kurios susirgusiųjų onkologinėmis ligomis viltys pasveikti kas dieną gerėja.
„Bendrąja prasme geriausi rezultatai yra tuomet, kai vėžys nustatomas labai anksti. Aš tai labai akcentuočiau. Lietuvoje kuo toliau, tuo yra geresnės ankstyvos vėžio diagnostikos galimybės.
Labai norėčiau žmones pakviesti dalyvauti atrankinėse vėžio programose. Vėlgi, jeigu apsičiuopiate kažkokį guzelį, darinuką, jeigu jaučiatės neįprastai, atsiranda nauji simptomai, reikėtų pasitikrinti, nes geriausios galimybės išvengti sudėtingų gydymų, turėti gerą gydymo rezultatą yra nustačius vėžį anksti. Ankstyvos vėžio stadijos yra tos, kurios geriausiai pasiduoda gydymui“, – kalbėjo daktaras V. Pečeliūnas.
Gydytojo pastebėjimu, visuomenės žinojimas apie vėžį nuo realios situacijos atsilieka bent 10–20 metų.
„Beveik visais atvejais situacija yra žymiai geresnė, negu žmonės tikisi. Vėžio diagnozės baimė, įsivaizdavimas, kad tai yra lemtingas nuosprendis, lemtingas gyvenimo įvykis, dalį žmonių stabdo nuo ėjimo pas gydytojus, nuo pasitikrinimo. Žmonės vengia šių nemalonių temų ir nemalonių dalykų.
Bet tikrai mokslas labai sparčiai žengia į priekį ir dauguma žinių, kurias galite išgirsti gydymo įstaigoje, teikia optimizmo. Vis daugiau vėžių tampa gerai išgydomi, vis daugiau tampa gerai kontroliuojami ir vis daugiau atsiranda diagnostinių galimybių, leidžiančių anksti nustatyti ligą“, – nuramino daktaras V. Pečeliūnas.
Visuomenės požiūris į sergančius pasikeitė
„Jeigu prieš 10–15 metų iš tiesų neretai buvo galima pamatyti tam tikrą stigmatizavimą ir netgi neigiamą požiūrį į vėžiu sergančius pacientus, pastaruosius 10 metų stebime žymiai teigiamesnį požiūrį iš darbdavių, kai susirgę vėžiu žmonės tai pamini.
Požiūris dabar yra teigiamas – darbdavys leidžia dirbti nuotoliu, išleidžia į gydymo įstaigas, nekelia dėl to problemų, nors dar ankstesniais metais tekdavo matyti pacientų, kurie, sužinoję vėžio diagnozę, neilgai trukus gaudavo ir atleidimo lapelį.
Ta situacija tikrai keičiasi stigmatizavimo yra žymiai mažiau, bet turime apie tai kalbėti“, – sakė NVI vadovas.
Gerų pavyzdžių savo praktikoje nematė
Kartais susirgę vėžiu žmonės vis dar ieško ir alternatyvių gydymosi būdų, užuot pasitikėję onkologais.
„Klasifikavimą į tradicinius ir alternatyvius gydymo būdus norėčiau išgyvendinti. Yra įrodymais pagrįsti gydymo metodai ir įrodymais nepagrįsti.
Šiuolaikinė medicina yra įrodymais pagrįsta ir jeigu kažkas įrodys, kad, tarkime, sėdėjimas ant suoliuko ar sėdėjimas ant bėgių žmogui padeda, mes tą ir darysime. Bet kol nėra įrodyta, mūsų oficialioji medicina tų metodų ir stengiasi netaikyti, išskyrus klinikinius tyrimus.
Klinikiniai tyrimai yra ta sritis, kur mes tikriname, ar vieni metodai veikia geriau negu kiti, ar apskritai tie metodai veikia. Klinikiniai tyrimai yra labai svarbi sritis, bet jie pasižymi ypatingai griežta reguliacija, labai griežta tvarka, atsakomybe ir atskaitomybe. Klinikiniai tyrimai yra ta sritis, kurią galima taikyti žmonėms, kuriems nebėra vilties, arba galima taikyti metodus, kurie nėra dar patikrinti arba nėra aiškių įrodymų jų efektyvumo.
Klinikiniai tyrimai taip pat kartais taikomi, kai norime parinkti tikslesnę dozę ar geresnį vaistų derinį, ar tikslesnę vietą gydyme“, – paaiškino daktaras V. Pečeliūnas laidoje „Delfi diena“.
Apie netradicinius gydymo metodus medikas atsiliepė skeptiškai: „Deja, per savo ne visai trumpą praktiką nemačiau gerų pavyzdžių, kad žmonės būtų kažkaip nesuprantamai pasveikę. Nors, jeigu paklausinėtume kaimynų, pažįstamų, pavarytume kartais ir žiniasklaidą, ten gana daug tų pavyzdžių matome, bet man asmeniškai neteko matyti tokių pavyzdžių. Taigi, tikrai skatinčiau rinktis įrodymais pagrįstą mediciną“.
Gydytojas sakė, kad vaistų nuo visų vėžių nėra.
„Bet medicina labai sparčiai juda į priekį. Vaistų ir metodų atsiranda nuolat, kurie tikrai suteikia vis geresnius pasveikimo arba bent jau kai kuriais atvejais ligos kontrolės šansus“, – sakė daktaras V. Pečeliūnas.
Tiesa, jis pastebėjo, kad vaistai, kaip ir nauji gydymo metodai yra brangūs dėl to, kad brangus jų išradimas, patvirtinimas.
Pasveikti galima ir labai greitai
Dažniausiai vyrams Lietuvoje diagnozuojamas priešinės liaukos, kitaip – prostatos vėžys, moterims – krūties vėžys. Taip pat dažnai diagnozuojami plaučių ir storosios žarnos vėžys.
Paklaustas, ar jie išgydomi, daktaras sakė: „Dar kartą pasikartosiu, kad ypatingai svarbu anksti nustatyti vėžį. Šiuo metu yra atviros krūties, storžarnės ir priešinės liaukos vėžio atrankinės programos. Anksti diagnozavus ligą, kai kuriais atvejais ir minimali intervencinė procedūra, po kurios kitą dieną galima eiti į darbą, gali išgydyti pacientą. Tai yra ypatingai svarbu.
Mūsų rezultatai šiek tiek atsilieka nuo pirmaujančių pasaulio šalių, bet tikiuosi, kad gerėjant technologijų prieinamumui galėsime pagydyti“, – vylėsi daktaras V. Pečeliūnas.
Gydytojas pasidžiaugė, kad vis daugiau žmonių dalyvauja prevencinėse programose. Tiesa, situacija ne taip greitai gerėja, kaip norėtųsi.
„Mano nuomone, pagrindinis dalykas yra ne pačios programos, bet žmonių pasiryžimas jomis pasinaudoti. Kartoju ir kartosiu, kad pats geriausias būdas išvengti problemų, susijusių su naviku – tiesiog pasitikrinti. Jeigu šeimos gydytojas informavo, reikia padaryti tai, ko jūsų prašoma. Taip galima išvengti labai daug bėdų.
Pagrindinės vėžio rūšys, dažniausiai sutinkami vėžiai patenka į tų prevencinių programų rėmus“, – sakė daktaras V. Pečeliūnas.