Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas daktaras Audrius Dulskas tikina – storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio ligų, kurios tikrai galima išvengti. Tiesiog reikia profilaktiškai tikrintis, sulaukus 50 metų ir daugiau.
Storosios žarnos vėžys išsivysto iš organe atsirandančių polipų, kuriuos laiku pastebėti padeda slapto kraujo testas, o, jeigu kyla įtarimų, ir kolonoskopija. Kolonoskopijos metu, jeigu aptikti polipai yra nedideli, jie gali būti tuo pačiu ir išpjaunami ir išsiunčiami ištyrimui. Žmogaus darbingumui tai beveik neturi poveikio.
„Problema yra ta, kad, jeigu žmogus nesitiria, iš polipo išauga didesnis auglys, iš kurio jau vystosi navikas. Tai jau yra vėžys“, – LNK laidai „Vidurdienio žinios“ paaiškino gydytojas A. Dulskas, kaip atrodo toks navikas, pademonstravęs prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ pastatytame kelissyk išdidintame storosios žarnos makete, į kurios vidų buvo galima visiems norintiems užeiti. Plačiau apie šią akciją ir storosios žarnos vėžį galima paskaityti čia.
Gydytojas A. Dulskas pabrėžė: tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje matyti, kad storosios žarnos vėžys – jaunėjanti liga.
„Dažniausiai storosios žarnos vėžį nustatome pacientams, kurie yra virš 50 metų ir patikros programa paremta tos amžiaus grupės atstovų tikrinimu.
Tačiau dabar jau matome, kad ir iki 50 metų galima susirgti šia liga. Jaunesnių pacientų jau yra apie 10 proc. Deja, šie pacientai į patikros programos rėmus nepatenka ir dažnai mes nustatome tą ligą, kai jau yra simptomai“, – teigė daktaras A. Dulskas.
Nors praėjusias metais per 900 tūkst. žmonių dalyvavo įvairiose prevencinėse programose, gydytojas atkreipė dėmesį, kad dalyvaujančių storosios žarnos patikros programoje yra labai mažai. Iš tikslinės grupės asmenų pasitikrina tik kas trečias.
„Patikros programa vyksta taip: mes padarome slaptą kraujo testą, panašų į COVID-19 testą. Jeigu jis teigiamas, kitas žingsnis – atlikti kolonoskopiją. Deja, net ir esant teigiamam testui, tik 50 proc. žmonių atvyksta kolonoskopijai“, – apgailestavo medikas.
Anot jo, baimių, susijusių su žarnyno ligomis, apstu. Niekas nekalba prie kavos puodelio apie tokias problemas, kaip išmatų nelaikymas, pakitęs tuštinimasis.
Tad nenuostabu, kad net ir pamatęs kraują tuštinimosi metu, dažnas nusprendžia: tai – tiesiog hemorojus, tad bando išspręsti tai vaistinėje nusipirktomis žvakutėmis.
„Tas „gerėjimo“ laikotarpis užtrunka iki 1–2 metų ir, kai jau žmogus nebegali prasituštinti arba bėgioja į tualetą kas pusvalandį–valandą, kada tai jau jau tampa problema ir trukdo socialiai gyventi, tada jis kreipiasi.
Tačiau ankstyvos stadijos dažniausiai simptomų neturi. Kai jau yra vėlyva stadija, ji dažniausiai jau pasireiškia simptomais ir gydymas tada jau būna sunkesnis“, – pastebėjo A. Dulskas.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite pamatyti čia: