Vargu, ar gyvenant Lietuvoje šių ligų pavyktų visiškai išvengti, todėl gerai būti pasiruošus, jeigu jos užkluptų. Apie tai, ką vertėtų turėti namų vaistinėlėje, kad lengviau pasveiktume, susirgę viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o dar svarbiau – kas gali padėti sustiprinti organizmą taip, kad jomis sirgtumėme kuo rečiau, kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro ir „Baltijos Amerikos klinikos“ LOR gydytoju, medicinos mokslų daktaru Dariumi Rauba.
Kaip stiprinti organizmą?
Neretai žmonės peršalimo ligų simptomus bando gydyti įvairiomis liaudiškomis priemonėmis: kojų šildymu karštame vandenyje, šiltų bulvių dėjimu ant nosies, kvėpavimu garais. Deja, moksliškai jų veiksmingumas nėra pagrįstas. Tad su daktaru D. Rauba sutarėme aptarti tik tas priemones, kurių veikimas įrodytas mokslu.
Viena moksliškai pagrįstų priemonių yra vitaminas C, kurį, anot mediko, naudinga vartoti ir susirgus, ir profilaktiškai, kad apsisaugotume nuo ligos, ypač jeigu aplinkui visi čiaudi ar sloguoja, o ir patys pradedate jausti, kad kimba virusas.
„Buvo mokslinių straipsnių, kuriuose įrodyta, kad, vitaminą C vartojant profilaktiškai, tikimybė susirgti sumažėja vos ne 50 proc., palyginti su tais, kurie nevartoja“, – palygino pašnekovas.
Daktaras rekomendavo vartoti liposominį vitaminą C, kuris, nors ir brangesnis, yra veiksmingesnis, nes patalpintas į riebalines mikrosferas. Iš riebalų apvalkaluose esančio vitamino C žarnynas pasisavina daugiau negu iš tirpaus vandenyje, kurio didelė dalis iš organizmo pasišalina su šlapimu.
„Galima vartoti ir paprastą vitaminą C, bet jo koncentracija kraujyje liks žymiai mažesnė“, – patikslino D. Rauba.
Vitaminas C naudingas, nes stiprina imuninę sistemą, ląstelių aktyvumą. Be to, jis dalyvauja kolageno, svarbaus mūsų kraujagyslių sienelėms, sintezėje.
„Dažniausiai per virusinę infekciją, prasideda kraujavimai iš nosies, nes gleivinėje yra uždegimas ir kraujagyslių sienelių trapumas pasidaro didesnis, plyšta smulkieji kapiliarai, visur atsiranda kraujosrūvos. Vitaminas C padeda kolagenui ir stiprina kraujagysles“, – paaiškino gydytojas.
Susirgus daktaras rekomendavo vitamino C dozę dar ir padidinti.
Daktaras D. Rauba rekomendavo vartoti ir vitaminą D, kurio, kaip įrodyta, kone visiems mūsų klimato juostos gyventojams trūksta, nebent tik vasarą, kai yra saulėta, jo pasisemiame daugiau.
„Profilaktinę jo dozę šaltuoju metų laiku, ypač jeigu liga kimba, vartočiau netgi beveik nuolatos, nes vitaminas D labai stiprina imuninę sistemą“, – sakė pašnekovas.
Naudinga vartoti ir žuvies taukus, ypač omega-3 polinesočiąsias riebalų rūgštis. Dviejų iš jų, anot gydytojo, organizmas nepasigamina pats. Jų mes turėtume gauti su maistu – jūros gėrybėmis, šviežia žuvimi. Bet jūros produktų lietuviai vartoja pakankamai mažai.
„Žuvies taukai yra pagrindinis dalykas ir uždegimo kontrolei. Polinesočiosios riebalų rūgštys mažina bet kokį uždegimą“, – patikslino medikas.
Būtini kiekvienoje vaistinėlėje – paracetamolis ir ibuprofenas
D. Rauba rekomendavo kiekvienoje namų vaistinėlėje turėti skausmą bei karščiavimą malšinančių vaistų – paracetamolį arba ibuprofeną. Nes susirgus, nesvarbu, kam – suaugusiam ar vaikui – visų pirma reikėtų sumažinti ligos sukeltą skausmą.
„Kiek būna tėvų, kurie vidury nakties – antrą ar trečią valandą – atveža klykiantį vaiką į ligoninę, nes jam ausytę skauda. Verčiau duotų tam vaikui ibuprofeno išgerti ir neskaudės tos ausies, bent jau iki ryto išsimiegos, o tada, jeigu temperatūra toliau kils, negerės, galės nuvežti ir pas daktarą“, – patarė gydytojas.
Pašnekovas patarė abu vaistus – paracetamolį ir ibuprofeną – visada turėti namų vaistinėlėje. Ibuprofenas išgelbės, jeigu suskaustų galvą, dantį ar moterį kamuotų skausmingos mėnesinės, o paracetamolis pravers, jeigu pakils temperatūra.
„Čia yra tie du vaistai, kurių kiekvienas turi turėti savo namuose, nes jie sumažins skausmą. Juk susirgus labiausiai mus vargina skausmas.
Sako, jeigu skauda gerklę, gerk daug skysčių, arbatų. Bet, pavyzdžiui, jeigu yra ūminė angina, tau sunku net vandens nuryti, nes labai stipriai skauda. Tokiu atveju negeri vandens, didėja intoksikacija ir liga žymiai sunkiau liga praeina.
Nesvarbu, ar sinusus, ar gerklę skauda, svarbu nuskausminti, nes, kai tau skauda, nieko daugiau ir nenori“, – pastebėjo daktaras D. Rauba.
Pirmoji pagalba nosiai
Vaistinėlėje reikėtų turėti ir kokius nors anemizuojančius lašus į nosį, kurie pravers, jeigu užkluptų sloga. Tai padės lengviau prakvėpuoti ir nekankinamiems slogos išsimiegoti.
„Tik lašų nereikėtų lašinti ilgiau nei 2–3 savaites, kitaip galima priprasti. Pas mane buvo ne vienas pacientas, kuris be jų nebegali gyventi. Kartais netgi prireikia operacijos, kad būtų galima atpratinti nuo tų vaistų.
Bet pirmosiomis dienomis ypatingai svarbu anemizuojančius lašus vartoti, nes kitaip neišsimiegi, pavargsti, neprakvėpuoji. Tuo labiau, kad, jeigu yra užgulusi nosis, jos net nepraplausi jūros vandeniu“, – paaiškino pašnekovas.
Plauti nosį irgi naudinga: ar vaistinėje pirktu jūros vandeniu, ar virintu su druska ir jodu. Toks plovimas žymiai sumažina virusų kiekį nosies gleivinėje.
„Moksliškai įrodyta, kad, esant bet kokiai viršutinių kvėpavimo takų virusinei infekcijai, kuo didesnę viruso dozę gauni, kuo jos daugiau nosies ir burnos gleivinėje, tuo sunkesnė yra ligos forma.
Nosies plovimas ryškiai sumažina virusų kiekį ir žymiai lengviau persergama. Plius, tai sudrėkina nosies gleivinę, kas yra irgi labai svarbu. Jeigu nosis yra sausa, ypač kai aplinka sausa, šildymo sezono metu, tada sutrūkinėja gleivinės paviršius ir virusui ar bakterijai žymiai lengviau į ją įlįsti“, – sakė daktaras D. Rauba.
Gerklę geriau apsaugo purškalai
Vaistinėlėje turėtų būti ir gerklės skausmą malšinančių vaistų. Vienas iš variantų – čiulpinukai.
„Visų čiulpinukų sudėtis yra vienoda. Viena jų veiklioji medžiaga yra chlorheksidinas arba dar kažkokia vaistinė medžiaga, kuri veikia prieš bakterijas ir virusus, o antroji dažniausiai būna koks nors skausmą mažinantis preparatas.
Tablečių čiulpimas šiek tiek sumažina virusų bakterijų kiekį ryklėje ir kažkiek ją nuskausmina. Tik, kai čiulpi vaistus, dalis gydomųjų medžiagų nepatenka ant užpakalinės ryklės sienelės, ant pačių tonzilių, kur būna didžiausias bakterijų kiekis, nes ten yra limfoidinis audinys (kišenės), prie kurio jos gali prisitvirtinti. Šiuo atveju geriau būtų, ypatingai, jeigu tai – užpakalinės ryklės sienelės uždegimas, kai skauda ryjant, ar tonzilitas – purškiami preparatai. Jie irgi pasižymi nuskausminančiu priešuždegiminiu poveikiu“, – paaiškino pašnekovas.
Anot daktaro D. Raubos, tai gali būti augalinės kilmės purškalai, sudaryti iš 4–5 žolelių, mažinančių uždegimą ir padengiantys visą paviršių riebaline plėvele, apsaugančia nuo didesnės virusų, bakterijų dozės, kad šios neprisikabintų prie gleivinės.
Skaudančią gerklę galima dar ir paskalauti įvairiomis skalavimo priemonėmis, kurias naudojame dantų priežiūrai – jos pasižymi antibakteriniu poveikiu. Naudinga gerklę skalauti ir druskingu tirpalu, kurį pasigaminsite į 200 ml stiklinę vandens (geriausiai – virinto) įdėję šaukštelį druskos.
„Skalaudami gerklę vėlgi pašalinsite dalį ligos sukelėjo. Be to, druska pasižymi sutraukiančiu priešuždegiminiu poveikiu“, – sakė daktaras.
Patarimas alergiškiems žmonėms
Gydytojas D. Rauba alergiškiems, bronchine astma ar alergine sloga sergantiems žmonėms, turėti ir vaistų nuo alergijos.
„Jiems ir taip gleivinė būna pabrinkusi, šiek tiek pažeista, o, jeigu prisikabina virusas, dar sunkiau darosi su kvėpavimo takais ir kvėpavimu per nosį. Tokiems pacientams labai gerai yra vietinio poveikio antialerginiai vaistai arba net ir vietinio poveikio hormoniniai preparatai. Jie, aišku, išrašomi su receptu, bet yra ypatingai veiksmingi, kad sloga nepereitų į sinusitą ar neišsivystytų koks bronchinės astmos priepuolis.
Tai yra viena iš pagrindinių priemonių alergiškiškiems žmonėms. Vietinio poveikio priešuždegiminius (ne sutraukiančius) vaistus į nosį, kurie mažina nosies patinimą, jiems reikėtų vartoti vos ne pirmosiomis dienomis“, – patarė daktaras D. Rauba.
Nepamirškite skrandžio
Pašnekovas rekomendavo nepamiršti ir vaistų nuo rėmens. Esą, kai prie peršalimo prisideda padidėjęs skrandžio rūgštingumas ar rėmuo, kamuojantis suvalgius ne to maisto arba vakare, prieš miegą labai prisivalgius, situacija tik pablogėja. Tokiais atvejais naktį skrandžio rūgštys užkyla iki pat viršutinių kvėpavimo takų, net ir iki nosies, kur viską nudegina.
„Taip nosies ir burnos gleivinėje atsiranda savotiškas mikrouždegimas. Tada virusui ar bakterijai žymiai lengviau įsiskverbti į pažeistą gleivinę.
Be to, kai sergame, pradedame valgyti vitaminą C, imbierus, daug kitokių produktų, kurie yra rūgštesni, kas irgi kelia skrandžio rūgštingumą ir pradeda graužti rėmuo. Tokiais atvejais ryte ar vakare prieš valgant galima išgerti vaistų, kurie neleidžia skrandžio rūgštims kilti į viršų. Tiesa, profilaktiškai to daryti nereikėtų“, – įspėjo medikas.
Daktaras D. Rauba rekomendavo peršalus nepamiršti gerti ir žolelių arbatų, kurios skatina karščiavimą, prakaitavimą gerina prakvėpavimą ir padidina skysčių koncentraciją kraujyje, kas yra ne mažiau svarbu, nes dėl viruso kraujo krešėjimo sistema sutrinka ir iškyla krešulių susidarymo pavojus.