Su 53–ejų jaunatviška, energinga p. Danguole susitinkame Nacionaliniame vėžio institute. Čia moteris buvo atvykusi profilaktinio vizito į Endoskopinių tyrimų poskyrį. Įvykius prieš kelerius metus p. Danguolė vis dar prisimena jautriai. Sudalyvausi prevencinėje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje moteris sužinojo turinti piktybinį polipą storojoje žarnoje. Nors naujiena p. Danguolę iš pradžių sukrėtė, moteris sako besidžiaugianti, kad ligą nustatyti pavyko anksti – tarp nulinės ir pirmos vėžio stadijos ir vizitą pas gydytoją laiko geriausia 50–ojo gimtadienio dovana. Kadangi kovas – kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio žinomumo mėnuo, p. Danguolė sutiko pasidalinti savo istorija.
Laiko darbui buvo, vizitui pas gydytoją – ne
Kaip pasakoja p. Danguolė, prieš kelerius metus, sulaukusi 50–ies metų, ji nusprendė prevenciškai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Tyrimai parodė teigiamą slapto kraujavimo testo išmatose rezultatą. Tai reiškė, kad p. Danguolei papildomai reikėjo atlikti išsamesnį žarnyno tyrimą – kolonoskopiją. Tačiau iš pradžių moteris žinios apie rastą slaptą kraują nesureikšmino ir į tolimesnius tyrimus numojo ranka. Kol p. Danguolei nepaskambino dėl atsainaus pacientės požiūrio sunerimusi šeimos gydytojos slaugytoja.
„Mano sėkmės istorija yra ta, kad dvejus metus gyvenu tikrai pilnavertį gyvenimą. Kai man sukako 50 metų, nusprendžiau dalyvauti prevencinėje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ir pasidariau slapto kraujavimo testą išmatose. Kai šeimos gydytoja pasakė, kad atsakymas teigiamas, iš pradžių net nesupratau, ką reiškia tas teigiamas atsakymas. Maniau, kad tai reiškia, jog nieko blogo nėra. Ir kadangi visi mes dirbam dirbam dirbam, to aš nelabai sureikšminau. Tuo metu darbas man buvo labai svarbus, neturėjau laiko darytis papildomų tyrimų. Kol šeimos gydytojos seselė man nepaskambino ir nepaklausė manęs, ar suprantu, ką darau. Tuomet jau suvokiau, kad čia kažkas negerai, kad reikia tikrintis. Seselė pasiūlė registruotis į Nacionalinį vėžio institutą kolonoskopijos tyrimui. Tada pradėjau justi nerimą. Kodėl būtent čia? Sėkmingai užsiregistravau kolonoskopijai ir sužinojau, kad storojoje žarnoje turiu ir gerybinį, ir piktybinį polipą“, – pasakoja p. Danguolė.
Moteriai buvo pašalinti žarnyno polipai. „Kai sužinojau diagnozę, man buvo šokas. Kad taip nutiko man. Labai išgyvenau. Nors man vėžys diagnozuotas tarp nulinės ir pirmos stadijos, jaučiausi taip, lyg man būtų pasakę, kad sergu paskutine vėžio stadija. Buvo tikrai baisu“, – tuometines emocijas prisimena p. Danguolė. Vis dėlto, žinia apie diagnozę moters nepalaužė – itin didelę atramą tuomet suteikė artimieji, kurie p. Danguolę ragino nepasiduoti.
„Labiausiai esu dėkinga šeimos nariams. Jie mane labai palaikė, bet manęs ir negailėjo. Sakė, kad negaliu ištižti, kad dar daug gyvenime darbų laukia. Kad kiti žmonės susiduria su dar didesnėmis bėdomis. Turėjau labai stiprų šeimos palaikymą“, – kalba pacientė.
Savo istoriją p. Danguolė vadina pamokančia ir dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ragina ir pažįstamus, ir nepažįstamus.
„Jau dvejus metus neturiu jokių problemų. Todėl labai prašau visų, ir tų, kuriuos pažįstu asmeniškai, ir tų, kurių nepažįstu. Tirkitės laiku. Nes kai susergame, neretai kaltiname gydytojus. Bet kalti ne gydytojai, o mes patys. Aš esu gyvas pavyzdys. Gerai, kad mane tirtis paskatino šeimos gydytojos bendrosios praktikos slaugytoja. Bet žmonės neretai linkę atidėti vizitą pas gydytoją. Tai vasara, tai ruduo, tai dar kas nors. Ir laiko nueiti pas gydytoją vis nėra...“, – rūpintis savo sveikata ragina. p. Danguolė.
O ir kolonoskopijos moteris ragina nebijoti. „Mano istorija tikrai laiminga. Tikiuosi, ir su laiminga pabaiga. Kviečiu visus: tikrinkitės. Tai nėra baisu. O jei kelia baimę pati kolonoskopija – ji atliekama su nejautra. Pamiegi, atsibundi ir viskas aišku. Tyrimo tikrai nereikia bijoti.“
Dabar moteris pas gydytoją ateina pasitikrinti profilaktiškai. Ir, kaip pati sako, šį tą gyvenime pakeitė – ėmė labiau rūpintis savimi. „Pradėjau sveikiau valgyti, atrandu laiko tiesiog maloniai pavalgyti. Neskubėdama. Daugiau pradėjau mylėti save. Esu laiminga, gyvenu normalų gyvenimą ir gerai jaučiuosi“, – savo istoriją baigia p. Danguolė.
Kolonoskopija – mitais apipintas tyrimas, kurio tikrai nereikia bijoti
Nepaisant gerėjančių vėžio diagnostikos ir gydymo metodų, Lietuvoje storosios žarnos vėžys vis dar dažnai aptinkamas vėlyvų stadijų, kai gydymas tampa sudėtingesnis, blogėja prognozė. Tai lemia ir storosios žarnos vėžio specifika, kai pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių. Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį.
Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų. Programa priklauso 50–74 m. amžiaus moterims ir vyrams: kartą per 2 metus reikia atlikti slaptojo kraujavimo testą išmatose. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją.
Anot Nacionalinio vėžio instituto Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorės gydytojos gastroenterologės Ingos Kildušienės, storosios žarnos vėžys klastingas tuo, kad pacientui ilgą laiką nepasireiškia jokie simptomai. Todėl kai kurie žmonės klaidingai mano, kad jei jaučiasi gerai, vadinasi ir tirtis dėl šio vėžio nereikia.
„Storosios žarnos vėžys priklauso nematomų, beveik besimptomių ligų grupei. Jam būdinga, kad žmogus ilgą laiką nejaučia nieko, nemato jokių savo organizme vykstančių pokyčių, jaučiasi sveikas, o ir gydytojo apžiūra, manoma, sukelia diskomfortą. Iš anksto jausdami stresą ir dėl įvairiausių baimių nedalyvaudami storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje žmonės net neįsivaizduoja, kad jie rizikuoja praleisti savo šansą diagnozuoti ikivėžinius pokyčius arba aptikti ligą anksti“, – kodėl reikia dalyvauti storosios žaros vėžio prevencinėje ankstyvosios diagnostikos programoje pasakoja I. Kildušienė.
Anot gydytojos, mitais ir baimėmis kolonoskopijos tyrimas apipintas be reikalo. Šiuolaikinės technologijos tyrimą leidžia atlikti be didesnio diskomforto, be to, tyrimą atlikti galima su nejautra.
„Endoskopinio žarnyno tyrimo – kolonoskopijos – metu gydytojas lanksčiu endoskopu, kurio gale yra kamera, apžiūri visą storąją žarną. Jei nustatomi storosios žarnos pakitimai, galima iš karto paimti biopsiją diagnozei patvirtinti. Jeigu randami ikivėžiniai pakitimai – polipai, dažniausiai juos galima pašalinti tos pačios procedūros metu. Jeigu to negalima atlikti, paskiriama kita procedūra. Skatinčiau žmones žiūrėti atviriau ir optimistiškiau į šitą tyrimą. Galvoti siūlyčiau apie jo naudą, o ne apie galimą, įsivaizduojamą diskomfortą. Visa mūsų komanda, kiekvienas jos narys, labai stengiasi, kaip įmanoma, sumažinti paciento patiriamą diskomfortą. Tyrimo metu pacientas vilki vienkartines kelnaites. Tyrimą galima atlikti ir su intravenine nejautra. Tada žmogus miega ir nieko nejaučia. Nejautra yra trumpalaikė, trunka tiek, kiek pats tyrimas, apie 20–30 min.“, – kodėl nereikėtų bijoti kolonoskopijos pasakoja I. Kildušienė.
Gydytoja gastroenterologė atkreipia dėmesį, kad kolonoskopija – tyrimas, kuriam reikia pasiruošti.
„Prieš atliekant tyrimą gydytojas turi informuoti pacientą apie pasiruošimą kolonoskopijai. Žarnyno paruošimas yra labai svarbi tyrimo dalis, nes tik kokybiškai paruošus žarnyną kolonoskopija bus informatyvi ir efektyvi. Kelias dienas iki tyrimo rekomenduojama vengti produktų su sėklomis, kauliukais. Parą iki tyrimo pacientas turi laikytis specialios dietos, vartoti daug skaidrių skysčių, skiriami specialūs žarnyno valymui skirti vaistai. Neradus patologijos, kontrolė skiriama tik po 10 metų“, – pasakoja medikė.
Todėl I. Kildušienė ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją. „Taip pat patariu kiekvienam, kuriam paskiriama kolonoskopija, žiūrėti į šį tyrimą paprasčiau, atviriau. Užmerkę akis nuo ligos nepabėgsime, jeigu jau pastebimi kokie nors neįprasti požymiai, būtina išsitirti. Nesitirdami ligos neišvengsime, priešingai tik apsunkinsime kelią iki išgijimo. Šiuolaikinėje medicinoje rasta ankstyvųjų stadijų liga yra visiškai išgydoma. Šiuolaikinė endoskopija gali ne tik padėti diagnozuoti ligą, bet ir sėkmingai gydyti (pvz., pašalinti rastus polipus pirmojo tyrimo metu). Skatinčiau nustoti atidėlioti profilaktinius patikrinimus „po gimtadienio“ ar „pasibaigus pandemijai“, nereikia leisti ligai išaugti ar išplisti, reikia drąsiai kreiptis į gydytojus, dalyvauti visose Jums priklausančiose profilaktinėse patikros programose ir nebijoti“, – kalba gydytoja gastroenterologė.
Medikė atkreipia dėmesį, kad visame pasaulyje stebima tendencija, jog storosios žarnos vėžys jaunėja. Lietuva ne išimtis, reikėtų atkreipti dėmesį į savo virškinamojo trakto pojūčius kelioms grupėms žmonių. Pirma, tai žmonės, dažniausiai jauno amžiaus, kurie serga uždegiminėmis žarnyno ligomis: Krono liga arba opiniu kolitu. Šiems pacientams kolonoskopiją reikėtų atlikti ne kas 10 metų, o tikrai dažniau. Šių žmonių planinė patikra prasideda ženkliai anksčiau. Antra žmonių grupė – tai žmonės, kurių pirmos eilės giminaičiai serga storosios žarnos vėžiu. Jeigu mama, tėtis, brolis (pirmos eilės giminaičiai) yra sirgę ar serga storosios žarnos vėžiu, turėtumėte tikrintis 10 metų anksčiau negu jam buvo diagnozuota liga. Jeigu jūsų artimasis susirgo 50–ties, tai turėtumėte tikrintis nuo 40–ties, nepaisant to, kad jums programa kaip ir nepriklauso. Šiuo klausimu reiktų kreiptis į šeimos gydytoją. Tolimesnis žarnyno ištyrimas rekomenduojamas kas 10 metų.
Medikai pabrėžia, kad dar viena prevencija nuo storosios žarnos vėžio – sveikas gyvenimo būdas. Nutukimas, rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas gali turėti įtakos šio vėžio atsiradimui. Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojo chirurgo dr. Audriaus Dulsko, vertėtų rečiau valgyti rūkytą, keptą mėsą. „Pirmiausia rekomenduočiau ženkliai sumažinti raudonosios, termiškai apdorotos arba rūkytos mėsos vartojimą. Vengti greito maisto, gėrimų su dirbtiniais saldikliais. Artėjant pavasariui ir vasarai vis daugiau norisi pabūti gryname ore kepant maistą ant grotelių. Toks maistas irgi nėra pats sveikiausias ir tikrai neapsaugo nuo vėžio. Rekomenduočiau vartoti daugiau vaisių ir daržovių (bent 500 g. dienai), daugiau skaidulų turinčio maisto, kuris aktyvina žarnyno veiklą“, – pasakoja dr. A. Dulskas.
Ką derėtų žinoti apie storosios žarnos vėžio operaciją?
Anot dr. Dulsko, ruošiantis storosios žarnos vėžio operacijai kurį laiką derėtų gyventi aktyviau, atsisakyti žalingų įpročių. „Visiems savo pacientams, kurie ruošiasi storosios žarnos operacijai rekomenduoju bent 2 savaites aktyviau pagyventi, padidinti fizinį aktyvumą. Taip pat vartoti specialius papildus. Labai svarbu atsisakyti alkoholio ir ženkliai sumažinti surūkomų cigarečių skaičių“, – pasakoja daktaras.
Gydytojas chirurgas taip pat atkreipia dėmesį, kad pacientai prieš guldamiesi į ligoninę operacijai neretai skambina medikams pasiklausti, kokius daiktus su savimi reikėtų turėti.
„Geriausia pasiimti su savimi asmens higienos priemonių (dantų šepetukas, dantų pasta, šukos, muilas, šampūnas plaukams, vyrams – skutimosi priemonės), vartojamus medikamentus – taip taip savo vartojamus medikamentus pasiimti yra būtina! Taip pat naktinius, šlepetes. Paprastai pacientai yra maitinami ligoninėje ruoštu maistu, tačiau papildomai galima pasiimti bananą, jogurtą. Yra galimybė pavalgyti ligoninės kavinėje. Kad neprailgtų laikas, su savimi galima pasiimti ir knygą, žurnalą, mobilųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį. Tiesa, verta žinoti, kad medicinos personalas nėra atsakingas už šių daiktų saugumą“, – vardija dr. Dulskas.
Anot gydytojo chirurgo, po minimaliai invazinių operacijų pacientas greit atsigauna, gali jau tą pačią dieną vaikščioti.
„Šių operacijų metu yra pašalinama dalis žarnos su naviku perrišant maitinančias kraujagysles. Tokiu būdų kartu yra pašalinami ir limfmazgiai – vartininkai sugaudantys pirmiausia pabėgusias metastazes. Kartais gali būti suformuojamos pastovios arba laikinos stomos. Operacijas galima atlikti atvirai (padaromas 15–20 cm. pjūvis pilvo sienoje) arba minimaliai invazyvias (laparoskopines, kai operacija atliekama per kelias mažas iki 1 cm. skylutes, o žarna su naviku pašalinama per 4–5 cm. pjūvelį). Minimaliai invazinių operacijų privalumas – greitesnis žarnyno veiklos atsistatymas, pacientas jau tą pačią dieną grįžta į palatą, gali stotis ir vaikščioti, jam mažiau skauda. Pati operacija paprastai trunka apie 2–3 valandas“, – pasakoja dr. Dulskas.
Po tokios operacijos pacientui ligoninėje praleisti reikia nuo 3 iki 10 dienų. Tiesa, jei įvyksta komplikacijos, laikotarpis gali būti ir ilgesnis. Be to, pacientas po operacijos greit gali pradėti palengva valgyti. „Naujausiose gairėse, pacientą palengva maitinti galima jau nuo pirmos dienos. Paprastai pirmą parą leidžiama gerti skysčius, antrąją valgyti sriubą, 3–5 parą jau galimas ir kietas maistas“, – kalba dr. Dulskas.
Daktaras taip pat atkreipia dėmesį, kad po operacijos kurį laiką derėtų vengti didesnio fizinio krūvio.
„Paprastai pooperaciniu periodu lengvas fizinis krūvis yra leidžiamas. Kelis mėnesius rekomenduojama nekilnoti sunkesnių daiktų, kad nesusiformuotų pooperacinė išvarža“,– apie atsargumą po operacijos kalba dr. Dulskas. Anot gydytojo, dažniausiai storosios žarnos vėžio operacija praeina be komplikacijų.