„Iš tiesų, nežinau ko aš laukiau, galbūt vyliausi, jog ši bėda tiesiog išsispręs savaime“, – sako vyras.
Po pusantrų metų pašnekovas pagaliau pasiryžo, atliko tyrimus ir išgirdo patvirtinančią diagnozę – jis užsikrėtęs hepatitu C. Medikai, norėdami sužinoti, kokios vyras būklės, atliko DNR tyrimą ir kepenų biopsiją.
Vyras džiaugiasi, jog delsus tiek laiko (nežinia, kiek jis jau turi šį virusą), kepenyse dar neprasidėjo cirozė. Dabar vyrui sunku suvokti, kaip galėjo taip ilgai laukti.
Metus Tomas buvo gydomas medikamentais ir sako, jog dabar jaučiasi gerai. Vis dėlto, prisipažįsta, jog ir prieš sužinodamas diagnozę jokių simptomų nejautė. Jam nieko neskaudėjo, sveikata nesiskundė, todėl kraujo donorystės metu atliktas kraujo tyrimas, galima sakyti, išgelbėjo jam gyvybę.
Per metus - dešimtys atvejų
Diana Remeikienė, Kauno klinikų kraujo centro vadovė, sako, jog per metus, Kauno Klinikų kraujo centre nustatomi apie 20-30 hepatito C atvejų. Tai sudaro tai sudaro 0,2–0,3 proc. visų kraujo ir jo komponentų donacijų. Panašus hepatito C dažnis tarp kraujo donorų nustatomas ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
„Donorų kraujas po kiekvienos donacijos šiuolaikiškais, ypatingai jautriais metodais ištiriamas dėl hepatitų B ir C, ŽIV bei sifilio sukėlėjų. Esant teigiamiems tyrimų rezultatams, donorai nedelsiant informuojami. Todėl kraujo donorams šias ligas galima nustatyti labai anksti, dar nepasirodžius (arba - hepatito C atveju - nesant klinikinių simptomų). Taigi, gelbėdami kitų gyvybes, kraujo donorai rūpinasi ir savo sveikata“, – sako D. Remeikienė .
Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas sako, jog hepatitas C ir yra tuo baisus, jog neturi jokių ryškių simptomų. Dėl šios priežasties manoma, jog didelė dalis žmonių yra hepatito C nešiotojai, to net nežinodami.
Labai retai, ypač ligos pradžioje, hepatitas C pasireiškia ūmia gelta, tai pasitaiko vos 5-10 proc. ligonių. Didžiajai daliai liga prasideda lėtine forma ir ligonis nieko nejaučia. Taip per 20-25 metus, esant šiai besimptomei infekcijai, 25 proc. užsikrėtusiųjų išsivysto kepenų cirozė, o 8 proc. kepenų vėžys.
Profesorius pastebi, jog anksčiau, iki 1993 metų, šiuo virusu užsikrėsdavo perpilant kraują, nes nebuvo tikrinama dėl kraujyje esančių infekcijų. Dabar donorų kraujas yra tikrinamas dėl visų infekcijų, kraujo kokybė kontroliuojama, todėl jis yra visiškai saugus. Pasak prof. habil. dr. L. Kupčinsko, šiomis dienomis gastroenterologai susiduria su pasekmėmis, kai iki 1993 metų kraujo perpylimą turėję asmenys, dabar jau turi išsivysčiusią kepenų cirozę. Kauno klinikose, 2016 metais, daugiau nei pusė atliktų kepenų transplantacijų buvo dėl hepatito C sukeltos kepenų cirozės arba kepenų vėžio.
30 proc. atvejų - mįslės
Šiuo metu, pasak prof. habil. dr. L.Kupčinsko, Lietuvoje hepatitu C yra užsikrėtę apie 1,5-2 proc. gyventojų, didžioji dalis jų ligos yra besimptomė. Kraujo donorystės metu, kaip ir Tomo atveju, neretai išaiškėja tokia netikėta diagnozė.
Profesorius pabrėžia, jog iki šiol, medikai aiškindamiesi, kaip ligonis užsikrėtė hepatitu C, net 30 proc. atvejų negali to nustatyti. Būtent dėl šios priežasties yra tikimybė užsikrėsti ir naudojant buitinės higienos priemones. Todėl kiekvienas žmogus turėtų pasitikrinti dėl šios infekcijos, kuri yra ne tik klastinga, bet ir pavojinga.
Pasak prof. habil. dr. L. Kupčinsko, didžiausias šiuo metu pasiekimas yra jau beveik dvejus metus naudojami nauji vaistai nuo hepatito C, kurie gydymo laikotarpį sutrumpina nuo metų iki trijų mėnesių, po kurių 99 proc. pacientų visiškai išnaikinama ši infekcija. Palyginus, iki šiol naudoti vaistai pirmo genotipo hepatito C virusą išnaikindavo tik 40 proc. pacientų.
Be to, naujas gydymo būdas beveik neturi gydymo komplikacijų. Kai prieš tai, metus trukęs gydymas, būdavo sunkiai pakeliamas ir kainavo daug pastangų ne tik pacientui, bet ir gydytojui.
Tiesa, naujus, 99 proc. veikiančius vaistus valstybė kompensuoja tik antrai ligos stadijai (stadija prieš kepenų cirozę) gydyti, o pirmos stadijos pacientai vaistus turi apmokėti patys.
Pasak profesoriaus, antro ir trečio genotipo virusu sergantiems asmenims šis efektyvus gydymas nėra prieinamas, tačiau jau sukurti ir registruojami vaistai, kurie tiks šių genotipų ligoniams su panašiu beveik šimtaprocentiniu veiksmingumu. Todėl belieka tikėtis, jog jau po metų tokie pacientai galės sulaukti tokio paties efektyvaus gydymo.
Prof. habil. dr. L. Kupčinskas sako, jog dėl savo besimptomiškumo liga išaiškinama jau pažengusi, dėl šios priežasties Gastroenterologų draugija, infektologai kartu su šeimos gydytojais planuoja hepatito C profilaktikos programą. Medikai tikisi, jog artimiausiu metu šeimos gydytojai prisijungs savo pacientams atlikdami kraujo tyrimus, siekiant nustatyti ar šie nėra užsikrėtę hepatitu C.
„Pirmiausia turėtų būti ištiriamos rizikos grupėje esantys asmenys, tačiau norint visiškai eliminuoti hepatitą C, reikia šį paprastą kraujo tyrimą, kuris kainuotų apie vieną eurą, atlikti beveik visiems Lietuvos gyventojams. Tokiu būdu galėtume po 10-15 metų pasiekti, jog ši infekcija išnyktų taip, kaip savo laiku buvo išnaikinta mirtį kelianti infekcija raupai“, – tikina prof. habil. dr. L. Kupčinskas.