Kodėl, Jūsų nuomone, toks didelis dėmesys skiriamas krūties vėžiui?
Statistika byloja, jog krūties vėžiu suserga viena iš aštuonių moterų. Kas penkta jų – jaunesnė nei 50-ties. Ligos diagnostikos pažanga, kuomet nustatoma ankstyva ligos stadija, bei ligos gydymo personalizavimas leidžia ankstyvų ligos stadijų išgyvenamumui pasiekti daugiau nei 95 proc. Sergančiųjų ir gydomų, turinčių didesnę ar didelę riziką susirgti bei įveikusiųjų krūties vėžį moterų skaičius yra reikšmingai didelė populiacijos dalis, todėl šiai ligai ir skiriama tiek dėmesio. Krūties vėžys yra pagydomas, o svarbiausias sėkmingo gydymo veiksnys yra ankstyvas šios ligos nustatymas. Daugiau nei 90 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, yra visiškai išgydomos. Šiuolaikinės onkologijos tikslas ne tik pagydyti moterį užklupusią ligą, bet ir po gydymo kaip įmanoma greičiau ir su kuo menkiau juntamomis pasekmėmis grąžinti ją į įprastą gyvenimo ritmą, užtikrinant jai fizinį, psichologinį ir socialinį komfortą, rašoma pranešime spaudai.
Kas pasikeitė nustatant krūties vėžį pastaraisiais metais?
Labiausiai pasikeitė pats požiūris į patikrą. Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę, dažnai manoma, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta. Patikra nėra vėžio prevencija (nuo jo neapsaugo), tai – būdas ligą nustatyti anksti, kuomet ji lokalizuota tik krūtyje ir nėra išplitus į regioninius limfmazgius ar atokius gyvybiškai svarbius organus.
Krūtims tirti yra naudojami įvairūs tyrimai, kuriuos individualiai parinkus kiekvienai moteriai, galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus. Anksčiau labai skatinta savityra šiandien nerekomenduojama. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti pakitimus didesnius nei 2 cm, o tai jau antroji ar vėlesnė ligos stadija. Gydytojų tikslas – pirmoji stadija ar net ikivėžinė būklė, kurią dažniausiai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu. Taigi, trys banginiai – mamografija/3D mamografija (kuomet atliekama rentgeno nuotrauka), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tyrimas yra taikomi pakitimams krūtyje nustatyti. Kurį tyrimą ir kaip dažnai jį reikia atlikti sprendžia krūtis tiriantis gydytojas. Nėra vienos taisyklės visoms. Jeigu moteris jauna, jos krūtyse vyrauja liaukinis audinys, tuomet greičiausiai jai bus atliekamas tyrimas ultragarsu, jei ji vyresnė nei 40-ies, ar jauna, tačiau jos krūtys didelės – mamografija, jei moteriai dėl didesnės rizikos susirgti šia liga reikalinga nuolatinė patikra ar, atlikus abu prieš tai minėtus tyrimus, lieka neaiškumų – magnetinio rezonanso tyrimas.
Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus reikalingas jų histologinis patvirtinimas – tai yra atliekama pakitusio audinio biopsija. Tik išimtinais atvejais, nustačius gerybinius pakitimus, atliekamas chirurginis jų pašalinimas. Taipogi reikėtų paminėti išsiplėtusį genetinį patogeninių mutacijų nustatymo tyrimą, kuris šiai dienai be jau žinomų BRCA1 ir 2 (išgarsintų JAV kino aktorės Angelina Jolie), apima daugiau nei 50 genų mutacijų, susijusių su padidinta onkologinių ligų rizika.
Ar moteris, susirgusi krūties vėžiu, vis dar gali netekti krūties?
Paradoksalu, tačiau tobulėjant sisteminiam gydymui, kurį skiriant prieš operaciją naviko dydį galima sumažinti iki tokio, kuomet galima atlikti krūtį tausojančią operaciją, ar net visiškai sunaikinti, bei tobulėjant operacinei technikai, kai vėžiui pašalinti taikomi plastikos chirurgų naudojami metodai, visiško krūties pašalinimo operacijų skaičius išsivysčiusiose šalyse didėja. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmoji – mano jau minėta genetinė patikra, kurios metu nustačius tam tikras patogenines genų mutacijas, tikimybė kartotinai susirgti krūties vėžiu yra ženkliai didesnė. Antroji – spindulinio gydymo vengimas, trečioji – baimė, jog likusioje krūties dalyje liga pasikartos ar reikės papildomų operacijų nevisiškai pašalinus ligą pirmosios operacijos metu. Ir paskutinė, tikriausiai pati svarbiausia, tai – poodinės mastektomijos saugumo mokslinis pagrįstumas bei ištobulintos krūtų atkūrimo metodikos. Kokį krūties atkūrimo metodą moteriai pasirinkti apsispręsti padeda gydytojas chirurgas, tačiau kiekviena, kuriai pašalinama krūtis privalo būti informuojama apie galimybes krūtį atkurti, nes krūties netekimas yra vienas labiausiai gyvenimo kokybę po ligos bloginančių veiksnių.
Ar moterys, įveikusios onkologinę krūties ligą, gali gyventi pilnavertį gyvenimą?
Deja, ne visuomet, nes jų gyvenimo pilnatvę neretai sunkina vartojami hormoniniai medikamentai ir šalutinis jų poveikis, liekamieji sisteminio gydymo reiškiniai, taip pat pooperaciniai kūno pokyčiai – krūtų asimetrija, randai, tūrio defektai ar dar blogiau – krūties nebuvimas.
Patarimo, kaip laimingai gyventi po ligos nėra. Pirmiausia, jei įmanoma, reikia stengtis pašalinti kokybę bloginančias priežastis, tuomet sveikai maitintis, daugiau fiziškai judėti, nuolat lankytis pas prižiūrintį gydytoją onkologą bei nevartoti neaiškios kilmės preparatų nepasitarus su gydytoju.
Ankstyva diagnostika ir savalaikis kreipimasis į krūtų specialistą yra labai svarbūs sėkmingam krūties vėžio gydymui ir galimybei išvengti šios ligos pasekmių. Piktybinius susirgimus diagnozavus laiku ir pasitelkus šiuolaikinius medicinos laimėjimus, jie lengviau ir sėkmingiau nugalimi.
Esate naujai įkurtos Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė, kodėl kilo mintis steigti tokią organizaciją?
Lietuvoje yra keletas organizacijų vienijančių krūties vėžio gydymo specialistus ar liga sergančius žmones, tačiau nebuvo tokios, kuri apjungtų abu. Mūsų organizacijos tikslas informuotumo apie krūties vėžį didinimas – renginių, skirtų krūties vėžiu sergantiems bei jų artimiesiems organizavimas, informacinių leidinių rengimas; tarpininkavimas tarp medicinos personalo ir pacientų nepamirštant slaugos darbuotojų, kurie šiuolaikiniuose krūties vėžio centruose atlieka itin svarbų vaidmenį bei mokslo krūties vėžio srityje rėmimas ir skatinimas.