„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sakė kaip tik prieš pokalbį su portalo Delfi žurnaliste vaistinėje turėjęs tokį drovų pacientą.
„Net ir šiandien buvo toks atvejis, kad ateina žmogus ir pasilenkęs vos ne pašnibždomis sako, kad yra bėdos su šlapimo nelaikymu. Iš tiesų susiduriame su tuo, kad gėdijamasi šią problemą išsakyti ir turbūt gėdijamasi ją spręsti. O kai žmogus apie problemą bijo kalbėti, turbūt nelabai kartais ir žino, kaip ją galima būtų spręsti“, – svarstė vaistininkas R. Blynas.
Šlapimo nelaikymas nėra susijęs su bloga higiena
Vaistininko nuomone, viena iš galimų drovumo priežasčių turbūt yra tai, kad nuo nelaikančių šlapimo kartais sklinda nemalonus kvapas.
„Žmonės turbūt bijo, kad kas nors pagalvos, jog tai susiję su bloga asmens higiena. Bet dėl to kuo mažiau reikėtų jaudintis. Liga yra liga. Šlapimo, nelaikymas, irgi yra liga ir yra priemonių tai bėdai spręsti ar ją kontroliuoti. Viską galima padaryti taip, kad praeivis, su kuriuo prasilenkėme gatvėje, gali turėti tą bėdą, bet mes net neįtarsime apie tai. Tokių bėdų turinčių žmonių gyvenimo kokybė gali būti puikiai užtikrinama su šiuolaikinėmis priemonėmis“, – aiškino pašnekovas.
Tai, kad šlapimo nelaikymas nėra siejamas su prasta higiena kiek anksčiau portalui Delfi sakė ir Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas akušeris-ginekologas med. dr. Gediminas Mečėjus. Interviu su gydytoju G. Mečėjumi galite paskaityti čia.
Siūlo išbandyti gyvenimo būdo pokyčius
Vyresnių žmonių šlapimo nelaikymo priežasčių gali būti įvairių.
„Dažniausiai turbūt gali būti sfinkterio, kuris uždaro šlapimo pūslę, susilpnėjimas. Taip kartas būna dirglesnė šlapimo pūslė, kada ji dažniau susitraukia. Kartais ir dėl psichologinių poveikių gali būti dirgli šlapimo pūslė.
Moterims ši problema atsiranda po menopauzės, dėl hormoninių pokyčių. Vyrams tai gali būti susiję su prostatos ligomis. Įtakos gali turėti ir antsvoris, cukrinis diabetas“, – vardijo vaistininkas R. Blynas.
Vaistinėse yra gausu priemonių šlapimo nelaikantiems pacientams, tačiau farmacininkas pirma siūlė bandyti šią bėdą spręsti gyvenimo būdo pokyčiais.
„Jeigu žmogus turi tokią bėdą, reikėtų sumažinti tokių medžiagų, kaip kofeinas ar alkoholis, vartojimą, nes tai didina šlapimo kiekį. Jeigu naktį kamuoja šlapimo nelaikymas, tai prieš einant miegoti reikėtų stengtis nevartoti skysčių.
Galima daryti ir dietos pokyčius, kurie padėtų vengti, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimo. Vidurių užkietėjimas gali spausti šlapimo pūslę ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas. Antsvoris irgi gali padidinti šlapimo pūslės spaudimą“, – aiškino vaistininkas R. Blynas.
Specialistas patarė išbandyti ir gana plačiai žinomus Kėgelio pratimus, skirtus dubens raumenims pastiprinti, taip pat šlapimo pūslės treniravimą.
„Šlapimo pūslės treniravimą galima pradėti nuo pratinimosi reguliariai eiti į tualetą. Vėliau galima bandyti didinti tarpus tarp ėjimų į tualetą. Galima pildyti dienoraštį, kada pasišlapinate, atkreipti dėmesį, ar yra pilnai išbėgęs šlapimas ir panašiai“, – patarė vaistininkas R. Blynas.
Gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas, kai vartojami vaistai, kurie slopina šlapimo pūslės spazmus, moterims, kurioms ši problema atsiranda per menopauzę, gali būti taikoma estrogenų terapija ar vaistai, kurie mažina šlapimo gamybą nakties metu.
Kai gyvenimo būdo pokyčiai ar medikamentai negelbsti, šlapimo nelaikymas gali būti gydomas ir botulino toksino injekcijomis, taip pat darant operaciją.
Apie problemą praeiviai net neįtartų
Kai aukščiau išvardintos priemonės negelbsti, padėti gali įklotai arba sauskelnės. Šios medicinos pagalbos priemonės, anot pašnekovo, šiais laikais yra labai gerai kompensuojamos ir gydytojai santykinai pakankamą jų kiekį išrašo. Apie šlapimo nelaikymui skirtų priemonių kompensavimą daugiau galite paskaityti čia:
„Visos vaistinėse esančios priemonės tinka ir ir nedideliam šlapimo nelaikymui, ir turintiems rimtų bėdų, kada jau yra didelio laipsnio šlapimo ir išmatų nelaikymas. Visos vaistinės turi nuo mažiausių įklotų iki didžiausių sauskelnių, kurios sugeria net 2,5 litro ir daugiau skysčių. Tiesa, tiek skysčių sugeriančios sauskelnės daugiau taikomos nejudantiems pacientams – vaikščioti su jomis būtų sudėtinga, nes jos būtų per sunkios.
O tiems, kurie yra judantys, yra skirtos plonos sauskelnės, kurių nesimato po viršutiniais drabužiais. Jeigu jas mūvintis praeivis prasilenktų gatvėje, galite net neįtarti, kad jis turi tokią problemą. Šlapimo nelaikymo problemos gali būti sprendžiamos labai diskretiškai“, – nuramino pašnekovas.
Anot vaistininko, dabar yra tiek priemonių šlapimo nelaikymui spręsti, kad tikrai neverta gėdytis turintiems šią bėdą.
„Kai problema sprendžiama, nėra dėl ko gėdytis. Tikrai nėra nieko gėdingo įsigyti tokias priemones ir naudoti jas ar paskirtį“, – patikino vaistininkas R. Blynas.
Pašnekovas pasidžiaugė, kad pamažu dėl didėjančio visuomenės informuotumo žmonių požiūris į šlapimo nelaikymą keičiasi į gerą.
„Jeigu prieš kokius 10 metų žmonės gal kuklinosi pirkti tas priemones, dabar visuomenė keičiasi. Manau, kad tai susiję su žmonių švietimu – neseniai švietimo kampaniją apie tai vykdė Valstybinė ligonių kasa. Dabar pacientai vis daugiau sužino, kad tokių priemonių yra ir jas galima naudoti. Jie tas priemones išbando ir pamato, kad tai padeda“, – pastebėjo vaistininkas R. Blynas.
Bėda neaplenkė ir olimpinės čempionės
Šlapimo nelaikymo problema laikoma stigma ne tik Lietuvoje. Įvairiose šalyse bandoma šią stigmą įveikti įvairiais būdais. Juolab, kad tai yra labai paplitęs negalavimas. Su šlapimo nelaikymu susiduria 55–60 mln. europiečių, nurodo Europos referencinis retųjų urogenitalinių ligų ir sudėtingų būklių tinklo „ERN eUROGEN“ puslapis.
Nepaisant to, šlapimo nelaikymas tebėra stigmatizuojamas. Ši liga dažnai negydoma dėl to, kad apie ją trūksta informacijos ir yra ribotos galimybės gauti pagalbą.
Dėl to Europos urologų asociacija (EUA) pradėjo kampaniją „Raginimas veikti“. Kampanija pasisako už geresnę politiką, intensyvesnius mokslinius tyrimus ir platesnį šlapimo nelaikymo problemų sprendimo prieinamumą. Juk šlapimo nelaikymas gali labai neigiamai paveikti žmonių gyvenimo kokybę – pradedant fiziniu diskomfortu, baigiant emociniu stresu ir socialine izoliacija. Žmonėms, sergantiems retomis urogenitalinėmis ligomis ir esantiems sudėtingų būklių, šlapimo nelaikymas dažnai yra antrinė problema, apsunkinanti ir taip komplikuotą medicininę situaciją.
Siekiant padidinti visuomenės švietimą apie šlapimo nelaikymą ir sumažinti stigmą, įvairiose šalyse vykdomos ir įvairios informacinės bei socialinės kampanijos.
Pvz., visai neseniai bendrovė „Boston Scientific“ visuomenei pristatė trumpųjų dokumentinių filmų kampaniją, kuria siekiama panaikinti vyrų šlapimo nelaikymo stigmą.
Kampanijos pristatytuose trumpuose filmuose pasakojamos trijų vyrų, patyrusių ir įveikusių šlapimo nelaikymą, istorijos. Visiems trims vyrams šlapimo nelaikymas išsivystė po to, kai jie buvo gydomi nuo prostatos vėžio. Šias istorijas galite pamatyti čia.
Mažinti šlapimo nelaikymo stigmą ėmėsi ir tris kartus Olimpiadoje dalyvavusi bei dukart pasaulio čempione tapusi buvusi atletė iš Australijos 42 m. daktarė Jana Pittman. Ji pasakojo, kaip pati susidūrė su šia bėda, gimus pirmajam vaikui. Tada moteriai buvo vos 22 metai.
Kadangi kalbėti apie šią bėdą tuo metu buvo tabu, ji gėdijosi tai pripažinti, net ir tapusi pasaulio čempione. Viskas pasikeitė tada, kai daktarė J. Pittman apie savo bėdą atsivėrė moterų grupėje. Tada ji sužinojo, kad yra ne vienintelė, kenčianti dėl šios būklės.
Taigi, dabar daktarė J. Pittman drąsiai kalba apie šlapimo nelaikymo problemas ir skatina su tuo susidūrusius nebijoti ieškoti pagalbos.
„Įveikti stigmą, susijusią su tabu temomis, gali būti sudėtinga, tačiau mes, asmenys, tėvai, draugai ir kolegos, turime dirbti kartu, kad gėdą pakeistume supratimu ir empatija“, – sako ji.
Dabar olimpinė čempionė, moterų sveikatos ekspertė, rašytoja ir šešių vaikų motina daktarė J. Pittman naudojasi savo platforma, kad pasisakytų už geresnį informuotumą ir sugriautų šlapimo nelaikymo stigmą.