Būna, kad negražiai nagas atrodo ne vienerius metus, žmogus prie to pripranta ir nebekreipia dėmesio, kol vieną dieną neapima skausmas arba nepasikeičia ir kitų nagų išvaizda. Tuomet suskumba pas gydytojus, o, atlikus tyrimus, išgirsta: „Jums – grybelis“.
Apie tai, kodėl užpuola pėdų, odos ar nagų grybelinės infekcijos, kokie yra pirmieji jų požymiai ir kas gali padėti išgyti, kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro Konsultacijų skyriaus vedėju gydytoju Algirdu Šumila.
Dažnai atsiunčia pedikiūrininkės
Grybelinių infekcijų metu paprastai pažeidžiama nago plokštelė arba atsiranda bėrimai pėdose.
„Dalies infekcijų atveju iš pradžių pažeidžiama oda: pradeda pleiskanoti tarpupirščiai, padai, atsiranda įtrūkimai, iššutimai. Žmonės dažniausiai į tai nekreipia dėmesio, galvoja, kad pasikeitė avalynė arba atėjo šiltasis sezonas ir kažkas pasidarė. Dažnai būna, kad tai palaipsniui nurimsta.
Bet atsitinka ir taip, kad infekcija neduoda ramybės. Pėdos odos grybelinė infekcija, kitaip vadinama atleto pėda, prasideda ūmiai ir tikrai sutrikdo žmogui gyvenimą“, – pasakojo gydytojas A. Šumila.
Pavadinimas atleto pėda – ne atsitiktinis, nes grybelis dažnas tarp sportininkų.
„Pažeidimas, apimantis pėdų sritis, sportuojant dažniausiai pasireiškia, kai žmonės sušyla, suprakaituoja, eina į baseinus, pirtis, bendras persirengimo patalpas“, – užsikrėtimo kelius vardijo „Delfi“ pašnekovas.
Paklaustas, ar gresia grybeline infekcija užsikrėsti ir grožio salonuose, gydytojas atsakė, kad viskas priklauso nuo to, kokių švaros ir higienos reikalavimų ten laikomasi: ar atlikus pedikiūrą po kojomis patiesiamas švarus rankšluostėlis, ar dezinfekuojami instrumentai ir pan.
Ne iš vienos pacientės jis girdėjo, kad būtent pedikiūro meistrė pastebėjo negražius nagus ir paskatino išsitirti, ar tai – ne grybelis.
„Salonuose, kur laikomasi higienos reikalavimų, tikimybė užsikrėsti yra labai nedidelė. Daugiau tai gresia sporto klube. Būna, nueini į sporto klubą ir matai: žmonės vaikšto visur vien su kojinėmis. Ant kojinių gali atsirasti grybelio, kurį po to gali persinešti ir į batus“, – įspėjo gydytojas A. Šumila.
Nuo tarpupirščių prie nagų
Grybelinė pėdų infekcija dažniausiai prasideda tarpupirščiuose – tarp trečio–ketvirto, ketvirto–penkto pirštų atsiranda paraudimas, pūslelės, pradeda niežėti, šlapiuoti. Tai gali apimti visą padą bei pėdos keltį. Dažniau ši infekcija užklumpa jaunus.
Išgydyta infekcija neretai nebesikartoja, ypač, jeigu žmogus įpranta gerai dezinfekuoti padus – po viešųjų erdvių lankymo juos pasipurkšti tam tikromis priemonėmis.
„Kai infekcija gyvena ilgiau arba nurimsta, bet iki galo neišgydoma, grybelis iš tarpupirščių, padų įsimeta į nagus. Tada jau pradeda keistis nagai. Tai mes vadiname onichomikoze, arba grybeline nagų infekcija. Ji pasireiškia tuo, kad nagai pakeičia spalvą, pasidaro nelygūs, ištrupėję.
Būna, kad visiškai ištrupa nagas, nieko nebelieka, o būna, kad tik spalva pasikeičia. Tokiu atveju žmogus galvoja, kad nuspaudė batai ar pan. Tik kai nagai pradeda įauginėti, atsiranda paraudimas, apima skausmas vaikščiojant, kai tai sukelia diskomfortą, žmonės ateina pas gydytojus.
Kartais man sako: „Nagas toks negražus jau 10 metų, bet man skauda tik savaitę“. Iš tiesų tai yra ilgai esanti infekcija“, – paaiškino A. Šumila.
Anot gydytojo, apie 50 proc. visų nagų pažeidimų gali būti susiję su grybeline infekcija. Visa kita gali būti dėl kitų ligų ar traumų.
Kas dažniausiai užsikrečia nagų grybeliu?
„Pagal epidemiologiją, nagų grybeliu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, nes su amžiumi prastėja kraujotaka, prisideda kitos ligos, kurios blogina sveikatą. Taip pat galbūt pagyvenę žmonės mažiau higienos prisilaiko.
Tarp vyrų infekcija kiek labiau paplitusi negu tarp moterų, kurios galbūt labiau prisižiūri.
Remiantis statistiniais duomenimis, Šiaurės Amerikoje tą infekciją gali turėti 10–14 proc. suaugusiųjų. Europoje kai kur pranešama, kad gali būti užsikrėtę ir virš 20 proc. žemyno gyventojų“, – sakė A. Šumila.
Grybelinės nagų infekcijos sukėlėjų yra įvairių. Nagus gali pažeisti dermatofitai, pelėsiniai grybeliai, mieliagrybiai.
Riziką susirgti didina tam tikros odos ligos, kurios pasireiškia nagų pažeidimu: pėdų grybelis, psoriazė.
„Kada nagas praradęs vientisumą, lengviau papulti ligos sukėlėjui ir sukelti grybelinę infekciją“, – patikslino pašnekovas.
Dar vienas rizikos veiksnys – gretutinės ligos, pvz., kraujotakos sutrikimai, cukraligė, ŽIV infekcija. Tikimybę susirgti didina ir nuo kitų ligų vartojami imunosupresiniai vaistai, taip pat rūkymas, bloginantis kraujotaką. Didesnis pavojus kyla ir tiems, kurių nagai nuolat traumuojami avalynės – dėl to jiems gresia prarasti apsaugines savybes. Ypač kenkia šilta, drėgna aplinka.
Ko nedaryti prieš tyrimą?
Į gydytojus A. Šumila patarė kreiptis, vos pastebėjus pakitimus tarpupirščiuose, atsiradusį pleiskanojimą, niežėjimą, bėrimus.
„Jeigu nagai dar nėra pakitę, galima galvoti, kad tai yra tik pėdos odos grybelis. Tada gydymo mažiau ir didesnė tikimybė, kad infekcija neįsimes į nagus.
Kreiptis reikia ir tada, jeigu nagas pasikeičia, pradeda storėti, trupėti, atkreipia į save dėmesį, kad yra ne toks. Atsiradus nagų pakitimams, verta padaryti tyrimą. Taip galbūt dar ankstyvoje stadijoje pavyks aptikti nagų grybelį. Tada jo gydymas bus lengvesnis ir rezultatai geresni.
Vienas iš simptomų – skausmas. Dėl jo paprastai žmonės aktyviai kreipiasi pagalbos“, – sakė gydytojas.
Anot jo, grybelinė infekcija didelio pavojaus sveikatai gal ir nekelia, bet atveria vartus bakterijoms, todėl gali kartotis rožė, kilti odos uždegimai, kuriuos gydyti sudėtingiau.
Yra keli būdai, diagnozuoti nagų grybelį. Vienas jų – mikroskopinis tyrimas. Jeigu tiriamas odos ėminys, atsakymo galima sulaukti vos per pusvalandį–valandą.
Galimas ir pasėlio tyrimas, kuomet medžiaga paimama iš nago ir auginama tam tikroje terpėje, kur sukuriamos palankios sąlygos grybeliui daugintis. Taip galima tiksliai identifikuoti ligos sukėlėją. Atsakymas gaunamas maždaug po 3 savaičių.
„Yra ir šiuolaikiškesni molekuliniai tyrimo metodai, bet, kadangi kaina didoka, jie nėra labai paplitę. Tačiau kartais, kai matai, kad tai gali būti grybelis, nors paprasti tyrimai to neparodo, galima jį atlikti. Arba, jei žmogus trumpam parvažiavęs į Lietuvą nori greitai sužinoti galutinį atsakymą, galima jį ištirti PGR metodu, kai tiriama grybelio pernešama genetinė informacija“, – paaiškino gydytojas A. Šumila.
Pašnekovas patarė: nusprendus išsitirti dėl grybelio, kurį laiką nevartokite vaistinėje pirktų priešgrybelinių priemonių. Jos gali sumažinti infekciją ir sutrukdyti išsiaiškinti ligos sukėlėją.
Pavojinga slėpti grybelio pažeistus nagus ir po ilgalaikiu laku. Medikas paaiškino, kad tokiu atveju grybelis įdedamas į savotišką „slėptuvę“, kur susidaro dar palankesnė terpė jam tarpti.
Tiesa, veikiausiai nieko blogo nenutiks, jeigu moteris, prieš eidama į vakarėlį, pažeistus nagus kartą–kitą paslėps po paprastu spalvotu nagų laku. Svarbu nepamiršti po to tęsti gydymo.
Beje, kartais pedikiūras daromas ir gydymo įstaigoje.
„Bet mes darome ne tą gražųjį pedikiūrą, o nagus, kurie yra sustorėję, ištrupėję, praradę savo estetinį vaizdą, išploniname, ypač, jeigu taikysime lazerinį gydymą, kad lazerio spindulys veiktų efektyviau“, – patikslino gydytojas A. Šumila, paminėjęs, kad lazerinis gydymas yra vienas iš šiuolaikiškesnių kovos su nagų grybeliu būdų.
Teks apsišarvuoti kantrybe
Dažniausiai gydant nagų grybelį pacientams skiriami vaistai, bet ne visada. Anot pašnekovo, gerti vaistų gydytojas gali neskirti, jeigu žmogus vartoja daug kitų medikamentų, jeigu kraujo tyrimai rodo tam tikrus pakitimus. Taip pat jie gali būti neskiriami vyresniems pacientams.
Vaistų pasirinkimas priklauso nuo grybelio rūšies.
„Būna, kad keičiame vieną vaistą į kitą, nes kartais užauga ne viena grybelio rūšis. Dėl to gydymo parinkimas gali būti sudėtingas, – teigė gydytojas, pridūręs: – Visada lengviau gydyti tai, kas tik prasideda ir neturi ilgos tėkmės. Tada galima panaudoti ir vietinį lakavimą gydomuoju laku, parduodamu vaistinėse. Taip pat vaistinėse yra ir specialių pieštukų, kitų priemonių. Ar užteks vietinio gydymo, priklauso nuo paciento amžiaus, nago pažeidimo, sustorėjimo, uždegimo aplinkui jį, taip pat nuo to, ar pažeistas vienas nagas, ar dešimt“.
Jeigu gydytojas paskyrė gerti vaistus, tai daryti teks ilgai ir sąžiningai – kol ataugs sveiki nagai. „Greito rezultato nebus, nes sveikas nagas atauginėja 4–5 mėnesius, pažeistas nagas – dar lėčiau. Kartais tik po 4–5 mėnesių pamatome, kad kažkas keičiasi, sveikstama.
Kai buvęs negražus nagas pilnai gražiai atauga, sakome, kad tai klinikinis pasveikimas. Jeigu padarius mikroskopinius ar pasėlio tyrimus nerandame grybelio, sakome, kad mikologinis pasveikimas. O kai ir nagas gražus, ir neigiami tyrimų atsakymai, tai yra pilnas pasveikimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Internete apstu liaudiškų patarimų, kaip gydyti grybelį: nuo kojų mirkymo acte, nagų tepimo arbatmedžio aliejumi ar česnaku. Paklaustas, ką mano apie tai, gydytojas A. Šumila atsakė: „Viską galima naudoti: tinka ir česnakas, ir arbatmedis, ir actas. Svarbu pasiekti tikslą, kad nagai būtų gražūs. Kompleksinis požiūris ir bandymas įveikti nagų grybelį būna sėkmingesnis.
Tačiau, kai pažeidimai būna toje dalyje, iš kur pradeda augti nagas, galime pasiekti rezultatą, kad jis ataugs be grybelio, bet, kad taps tokiu, koks buvo, pasiekti sudėtinga“.
Svarbu ir ką darote po to
Gydytojas A. Šumila pabrėžė: bet koks gydymas yra visiškai bevertis, be geros kasdieninės kojų ir avalynės dezinfekcijos.
„Dezinfekcija yra labai svarbi, kitaip grybelis toliau tūnos. Net, jeigu batus palaikysite mėnesį balkone, grybelis liks gyvybingas, nepražus, bet vėl sulauks jūsų ir pradės savo darbą. Tai yra ilgai išliekančios infekcijos.
Pėdos visada turi būti švarios ir sausos: kai nusiprausiate, nusausinkite. Tada pėdas reikėtų papurkšti su dezinfekciniu purškalu. Idealu, jeigu tai būtų atliekama kiekvieną dieną.
Siūlome naudoti laisvai parduodamą vaistinėse purškalą, skirtą pėdų, kojinių, avalynės dezinfekcijai. Bet vien jo neužtenka. Jeigu tik purkšime, dezinfekuosime pėdas ir avalynę, galbūt neplatinsime grybelio, bet iki galo tikriausiai jo nepavyks išgydyti.
Kartais nuo dezinfekcinių priemonių, oda išsausėja. Tada galima naudoti pėdų kremus, kurie suteikia komfortą“, – patarė gydytojas A. Šumila.
Svarbu ir nagus kirpti trumpai, taisyklingai, neįkerpant į kampučius, kur gali vėl kilti infekcija.
„Pas mus ant odos yra ir bakterijų, ir grybelių saprofitų – normalių gyventojų, kurie gyvena ir gyvens. Bet, kai susidaro tam tikros sąlygos, jie iš geriečių pasidaro blogais“, – įspėjo medikas.
Svarbu visose viešose vietose: baseinuose, sporto salėse, dušuose, rūbinėse dėvėti šlepetes.
Jeigu jums grybelis, reikėtų savo rankšluostuko kojoms, žirklučių nagams, higienos priemonių ir šiais asmeniniais daiktais nesidalinti su kitais.
Idealu, jei batai būtų odiniai, o kojinės – ne sintetinės. Kojines, pirštines, drabužius, kurie galėtų būti užkrėsti, rekomenduojama skalbti išvirkščius, ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje ir papildomai apdoroti priešgrybelinėmis dezinfekcinėmis priemonėmis. Kojines verta ir lyginti.
Gydytojas priminė kojines keisti kasdien, jeigu sudrėko – ir dažniau. Taip pat reikėtų kasdien dezinfekuoti batus.
Ir dar: užsikrėtusiems grybeliu, nusiprausus būtų gerai nuplauti ir apdoroti dezinfekcinėmis priemonėmis dušą ar vonią, kad infekcija nepersiduotų kitiems.