Anot specialistės, įvairaus amžiaus žmonės vis dažniau apsilanko vaistinėje pasitikrinti kraujospūdžio. Prevencija – viena iš priemonių, padedanti užkirsti kelią hipertenzijai.
Į rimtus simptomus nekreipiama dėmesio
„Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga – DELFI) klastinga tuo, jog pasižymi nebylia eiga. Žmogus simptomų gali nejusti labai ilgai ir jaustis visiškai sveikas, nebent kamuoja galvos svaigimas ar kaklo skausmai. Bet dažnai į tai nekreipiama dėmesio“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė J. Laskauskaitė.
Šios klastingos ligos pradinėse stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, tad neretai lieka nepastebėtas. Negydoma hipertenzija ilgainiui didina riziką susirgti galvos smegenų insultu, išemine širdies liga, inkstų ir širdies nepakankamumu, akių kraujagyslių ligomis, galūnių kraujagyslių ateroskleroze.
Iki 15 proc. sergančiųjų – vaikai
Nors hipertenzija yra laikoma 40-mečių ir vyresnių liga, medikai pastebi, jog ji užklumpa ir jaunesnius. „Šiandien padidintas arterinis spaudimas nustatomas ir vaikystėje, paauglystėje, todėl būtina kraujo spaudimą matuoti net esant gerai sveikatos būklei. Lietuvoje atliktuose tyrimuose tarp 7-18 metų vaikinų ir merginų arterinė hipertenzija nustatyta iki 15 proc. Nuo 40-ies vertėtų spaudimą tikrinti mažiausiai sykį per metus, o esant blogesnei savijautai ir dažniau“, – tikina gydytoja Marija Rūta Babarskienė.
Anot vaistininkės J. Laskauskaitės, Lietuvoje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pirmoje vietoje tarp visų lėtinių ligų. Jos taip pat lemia ir daugiausia priešlaikinių mirčių. Dėl to prevencija ir kraujospūdžio tikrinimas yra ypač svarbu.
Arterinės hipertenzijos priežastys ir prevencija
Medikai ir farmacininkai atkreipia dėmesį, kad arterinės hipertenzijos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau tam tikri rizikos veiksniai daro įtaką ligos užsimezgimui. „Tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psicho-emocinė įtampa, rūkymas“, – sako M. R. Babarskienė.
Diagnozuoti ligą nėra paprasta, kadangi trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Todėl tikrintis kraujo spaudimą, jei įtariate ligą, reikėtų keletą kartų per dieną.
Europos kardiologų draugija sergantiems arterine hipertenzija rekomenduoja imtis šių veiksmų: sumažinti druskos kiekį iki 5-6 g per parą, nevartoti alkoholio, vartoti daugiau vaisių ir daržovių, nevartoti daug riebalų turinčių maisto produktų, vengti aštrių prieskonių, nerūkyti, mankštintis 30 min per parą 5-7 dienas per savaitę, vengti streso.
Vaistinėse galite atlikti įvairius tyrimus
Be kraujospūdžio, kai kuriose vaistinėse galite nemokamai pasitikrinti temperatūrą bei atlikti kitus diagnostinius tyrimus: kojų venų, kraujo, kaulų tankio.
Labai svarbu, jog vartojami vaistai būtu tinkamai suderinti tarpusavyje. Nesuderinti vaistai gali slopinti arba sustiprinti vienas kito poveikį. Vaistinėse galite nemokamai pasitikrinti savo geriamų vaistų suderinamumą.
„Jei pacientas vartoja bent dvejus skirtingus vaistus, visada gali užeiti į vaistinę, kurioje teikiama tokia paslauga, ir pasitikrinti, ar jie dera tarpusavyje. Tai leis užtikrinti, kad vartojami vaistai veiks efektyviai, o gydymas bus kiek įmanoma saugesnis“, – teigia J. Laskauskaitė.
Taip pat vaistinėse galite atiduoti pasibaigusio galiojimo ir nebetinkamus vartoti vaistus. Jie vaistinėse surenkami ir sunaikinami nemokamai. „Nereikalingi vaistai turi būti renkami atskirai nuo komunalinių atliekų, tuomet būsime tikri, kad įvairios kenksmingos medžiagos nepateks į mus supančią aplinką“, – sako J. Lastauskaitė.
Dažniausiai, anot jos, be vaistų ir kitų prekių pirkimo žmonės naudojasi tokiomis vaistinių paslaugomis: atneša senus vaistus, dalyvauja diagnostiniuose tyrimuose ir vis dažniau ima tikrinti jų vartojamų vaistų suderinamumą.