Dėl dažno šlapinimosi į šeimos gydytoją Mindaugas kreipėsi dar 2015 metais, nes kiekvieną naktį tekdavo keltis po 2–3 kartus.
„Dieną nebūdavo dažno noro šlapintis, bet vakarais jis padažnėdavo. Naktį šlapintis keldavausi 2–3 kartus. Man 2015 metais gydytojai nustatė inkstų nepakankamumą ir liga jau buvo pažengusi“, – prisimena Mindaugas.
3 kartus per savaitę – dializės
Gavus tyrimų rezultatus Mindaugas buvo paguldytas į ligoninę. Iš pradžių dializes jam atliko per į kaklą įstatytą kateterį, tačiau po kelių savaičių suformavo fistulę.
„Nors fistulė buvo formuojama bandant apsaugoti nuo užkrėtimų, vis tiek užsikrėčiau sepsiu. Buvo karšta diena, nieko nepagalvojęs nuvažiavau prie ežero ir grįžau su sepsiu“, – pasakoja jis.
Dializės Mindaugui buvo daromos 3 kartus per savaitę po 4 valandas. Vyras džiaugiasi, kad jas pavyko suderinti su darbu.
„Man viskas klostėsi sėkmingai. Aš dirbau pusę etato ir mano darbas nepriklausė nuo konkrečių valandų, todėl viską sekėsi suderinti: rytais važiuodavau darytis dializių, papietaudavau ir važiuodavau į darbą. Prisitaikiau prie tų sąlygų, nes viso to reikėjo ne kažkam kitam, o man pačiam. Aišku, nerimavau, kai sužinojau apie savo sveikatos problemas, bet reikėjo gyventi toliau, todėl prisitaikiau.
Dializės mane vargino pirmas 2 ar 3 savaites, o vėliau paprasčiausiai pripratau. Darbuotojos visos draugiškos, todėl nemačiau problemos ir būčiau sutikęs laukti ilgiau, nors man tinkamas donoras atsirado po maždaug 8 mėnesių“, – sako vyras.
Skatina nebijoti
Mindaugas pasakoja, kad dėl galimos inkstų transplantacijos į ligonines vyko kelis kartus, o netgi sužinojęs, kad jam bus atlikta inkstų transplantacija, siūlė inkstą persodinti vienam iš kitų į ligoninę atvykusių recipientų.
„Mane kvietė kelis kartus. Tik iš 4 ar 5 karto man pasisekė. Tam, kad būtų galima atlikti transplantaciją reikia, kad neturėtum gretutinių ligų ar kitų problemų, negali turėti žalingų įpročių, sugedusių dantų. Nuo viso to priklauso kaip organizmas priims inkstą ir ar transplantacija bus atlikta sėkmingai.
Jeigu atvirai, aš niekada nesiskundžiau sveikata, nors turėjau aukštą spaudimą. Niekada nejaučiau apmaudo, kad transplantacijai atrinkdavo kitą žmogų, o ne mane, nors atrikdavo ir jaunesnius. Paprasčiausiai suprasdavau, kad tuo metu jiems labiau reikalinga transplantacija. Kai atsirado man tinkamas, aš pakankamai gerai jaučiausi, todėl gydytojams siūliau padovanoti inkstą kitiems“, – šypsodamasis prisimena vyras.
2016 metais Mindaugui buvo atlikta inksto transplantacija. Vyras sako, kad po jos jo gyvenimas nušvito kitomis spalvomis.
„Mano gyvenimas labai greitai pasikeitė į gerą. Net jeigu diena būna apsiniaukusi, akyse visuomet šviesu. Galiu vykti ir į keliones, planuoti ateitį. Dabar tik „techninę apžiūrą“ pas gydytojus atlieku kas 3 mėnesius ir sėkmingai gyvenu toliau“, – džiaugiasi jis.
Tuos, kurie norėtų po mirties tapti potencialiais organų donorais ir įsigyti Donoro kortelę, Mindaugas skatina nebijoti, nes niekas nežino, ar transplantacijos ateityje neprireiks artimiems žmonėms.
„Nebijokite organų donorystės, nes kas iš to, kad organai tiesiog supus, juk jų vis tiek nesimato velionio kūne. Galbūt jie galėtų išgelbėti kitų žmonių gyvybes. Galbūt jūsų artimajam irgi kada nors reikės tokios pagalbos. Niekas nežino, kas bus rytoj.
Kuo daugiau bus donorų, tuo daugiau gyvybių bus išgelbėta ir, galbūt, tai įkvėps aktyviau aukoti artimųjų organus svetimiems žmonėms, kurie po transplantacijos vėl tampa produktyvūs ir prisideda prie visuomenės gerovės savo sėkmingu darbu. Po sėkmingos donorystės jie patys galėtų tapti tokiais pat geriečiais kaip ir juos išgelbėję nepažįstami žmonės“, – svarsto Mindaugas.
Galėtų padėti net 7 žmonėms
Vienas efektyvus organų donoras galėtų padėti net 7 žmonėms. Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Lietuvoje šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs asmuo, vedamas geranoriškumo gali pasirašyti sutikimą ir įsigyti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taptų potencialiu organų donoru.
Tačiau labai svarbu apie pritarimą organų donorystei pasikalbėti ir su savo artimaisiais, nes po mirties organai galės būti dovanojami tik gavus jų sutikimą.
Dažnu atveju apie mirusiojo norą tapti organų donoru artimieji nieko nežino, todėl priimti sprendimą būna žymiai sudėtingiau. Šiuo metu artimųjų prieštaravimai sudaro apie 22 proc.
Jeigu artimieji žino, kad velionis buvo išreiškęs pritarimą organų donorystei, pasirinkimas yra daug lengvesnis, todėl pasikalbėti su savo artimaisiais apie organų donorystę ir išreikšti savo poziciją yra labai svarbu.
Daugybė žmonių gyvena laukimu
Gali atrodyti, kad organų donorystės tema yra tolima, tačiau organai gali susirgti ir nusilpti dėl įvairių ligų sukeliamų komplikacijų, traumų, apsinuodijimų ar avarijų. Nuo to nė vienas nėra apsaugotas – nei suaugusieji, nei vaikai. Tuomet tik nuo gerų žmonių valios priklauso, kada sunkiai susirgę vėl galės mėgautis visais gyvenimo teikiamais džiaugsmais.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 328 žmonės: 76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 154 ragenų transplantacijos. Iš jų – 3 vaikai.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.