Kodėl kai kurie žmonės panašūs į vampyrus?
Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ gydytoja hematologė Eglė Simaškienė papasakojo apie šią paslaptingą ir mitais apipintą ligą.
Pasak gydytojos, vampyrizmas yra siejamas su liga porfirija, kai porfirai, kurie turėtų būti skaidomi, kaupiasi kūne.
„Iš tiesų, žmogaus, kuris norėtų gerti kraują dėl ligos, nelabai yra, tai mitais apipinta liga. Ji turi įvairių tipų, bet vienam tipui būdinga tai, kad pacientas yra jautrus saulei. Jam pabuvus saulėje atsiranda skausmingos pūslės, kurios vėliau tampa randais, būna negražios.
Tose vietose, kurios buvo ilgiau saulėje, yra didesnis polinkis atsirasti plaukuotumui. Dėl to liga siejama ir su vilkolakiais“, – pasakojo gydytoja.
Be to, pacientai, kurie jautrūs saulei, turi hemolizinę anemiją. Pats organizmas sergant šia autoimunine liga suardo kraujo kūnelius. Tokiems pacientams kartais reikia perpilti kraują, kad sustabdytų anemiją. Galbūt dėl to seniau žmonės ir sutapatino ligą su vampyrais.
Taip pat šiai ligai būdingas porfirinų kaupimasis ne tik odoje ar organuose, bet ir kauluose, dantyse. Tad pacientų dantys gali būti raudonos spalvos. Turbūt tais laikais, kai liga buvo pastebėta, žmonės su raudonais dantimis galėjo būti įvardinti kaip geriantys kraują.
„Iš tiesų mokslininkų yra paneigtas mitas, kad žmonės, kurie serga porfirija, nori gerti kraują. Ir net jei gertų, tik maža dalis kraujo patektų iš žarnyno į kraujotaką ir efektas tikrai nebūtų pakankamas. Manau, kad vampyrų ir vilkolakių pasakojimai tikrai atėjo iš šios ligos“, – kalbėjo E. Simaškienė.
Porfirijos simptomai pasireiškia labai anksti vaikystėje. Atsiranda hemolizinė anemija, traukuliai, pykinimas, vėmimas, o tada bus surasta ši liga. Bet didžioji dalis pacientų, net turėdami genetinius pokyčius, pragyvena gyvenimą nežinodami apie ligą, nes ji būna recesyvinė ir nesukelia jokių simptomų. Beje, ši liga gali būti perduodama genetiškai.
Apie vampyrizmą dar 1963 metais rašė daktaras Li Ilsas iš Hampšyro. Jau tada jis teigė, kad žmonės, norintys kitų kraujo, tiesiog serga genetine liga porfirija. Sergant šia liga žmogui trūksta kraujo, organizmas nesugeba pagaminti pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių. O tai pirmiausia pasireiškia deguonies trūkumu smegenyse ir anemija. Tada buvo manoma, kad tai ir psichinė liga, mat žmonės, sergantys porfirija, ima bijoti šviesos, oda tampa balta, kraujuoja dantenos.
Simptomai po koronaviruso gali būti susiję su kraujo ląstelių pokyčiais
Taip pat laidoje su gydytoja hematologe buvo aptarta, kaip koronaviruso infekcija paveikia kraują.
Pasak E. Simaškienės, pacientai, sirgdami koronavirusu, turi labai didelę trombozių riziką ir neretai ši būklė būna mirtina. Trombozė yra tada, kai kraujagyslėje susiformuoja trombas ir jis, užkimšdamas kraujagyslę, organui nebeduoda kraujo.
Koronavirusas žmogaus kūne sukelia itin didelį uždegiminį atsaką – imunitetas per stipriai reaguoja į infekciją, o dėl to atsiranda daugybė ligos simptomų, tarp jų ir trombozė.
„Tada kraujyje pradeda formuotis mikrokrešuliai, kurie užkemša kraujagysles. Jie susiformuoja iš trombocitų. Trombocitai šiaip yra reikalingos ląstelės, tačiau koronaviruso metu jos išnaudojamos krešuliams, bendroje kraujotakos sistemoje šių ląstelių sumažėja. Tada žmogus ne tik turi krešulių, bet tuo pačiu jis turi polinkį į labai stiprius kraujavimus, nes nebegali sustabdyti kraujavimo ten, kur reikia“, – sakė gydytoja hematologė.
Tad jei kraujagyslė dėl susidariusio trombo sprogsta plautyje, žmogus būtent toje vietoje ir gali nukraujuoti, nes trombocitai jau būna išnaudoti. Koronavirusas, pasak gydytojos, yra labai sudėtinga liga ir iki šiol dar ne viskas apie šį virusą aišku.
„Dabar mokslininkai tiria, kodėl net pasveikus nuo koronaviruso, žmonės dar kelis mėnesius ar pusmetį jaučia įvairius simptomus. Žmogus gali jausti kosulį, dusulį, nuovargį, galvos skausmus, galva atrodo tarsi rūke, sunku susikoncentruoti, jaučiami atminties sutrikimai. Atrodo, žmogus pasveikęs nuo kovido, testai neigiami, bet vis tiek simptomai jaučiami.
Iš hematologijos pusės neseniai tyrimą publikavo vokiečiai. Pasak jų, per koronavirusą šiek tiek pasikeičia ląstelių struktūra. Pavyzdžiui, eritrocitų, kurie po visą kūną nešioja deguonį ir aprūpina jį, kaip sakoma, maistu. Šių ląstelių stangrumas po koronaviruso infekcijos pakinta, jie tampa kietesni. Toks kietumas mūsų organizmui yra labai netinkamas, nes tai reiškia, kad jie negali susispausti smulkiose kraujagyslėse ir atnešti deguonį ten, kur reikia“, – pasakojo Žinių radijo pašnekovė.
Tuo metu baltieji kraujo kūneliai pasidaro kaip tik lankstesni, nors to nereikėtų. Eritrocitai gyvena apie 4 mėnesius, leukocitai gyvuoja tik apie parą. Tačiau pokyčiai pastebimi net apie keletą mėnesių, tai reiškia, kad pokyčiai yra kažkur kauluose, ląstelės yra blogai gaminamos. Manoma, kad dėl to kyla ir neurologiniai simptomai.
„Gripo metu irgi būna komplikacijų, tačiau jam labiau būdingi kvėpavimo takų pažeidimai, tuo metu koronavirusas dažnai pažeidžia daug organų. Neretai būna taip, kad net ir ligoninėje gulintiems pacientams negalima padėti, nes liga tiesiog labai pikta“, – sakė E. Simaškienė.
Gydytojos hematologės teigimu, vakcina nuo koronaviruso tikrai nepakeičia kraujo sandaros ir yra vos kelios grupės žmonių, kuriems prieš vakcinaciją reikėtų pasitari su gydytoju. Pavyzdžiui, kai žmogui diagnozuotas polinkis susidaryti trombams.
Šiems pacientams apskritai rekomenduojama gyvenime vengti tokių faktorių, kurie skatina trombų susidarymą. Pavyzdžiui, ilgo sėdėjimo, dėl kurio atsiranda kojų tinimas, skrydžių, būklių po operacijų, kai ilgai nejudama, rūkymo, kontraceptikų. Tokiems žmonėms rekomenduojama nesiskiepyti „AstraZeneca“, kuri labai minimaliai padidina trombozių riziką. Kitos vakcinos jiems galimos.
Taip pat reikėtų pasitarti su savo gydytoju prieš vakcinaciją, jei yra kokia nors autoimuninė liga. Autoimuninių ligų, pasak E. Simaškienės, yra daug, bet paprastai pacientai žino, kad ją turi, nes jiems tenka vartoti vaistus.
„Dažnai pacientai klausia, kaip sustiprinti kraują. Tačiau kiekvieną kartą savo pacientus šiek tiek nuviliu, nes nėra jokios stebuklingos tabletės, kad išgerčiau ir būčiau rudenį stipresnis. Vasarą turime visas galimybes sustiprinti imunitetą. Tai yra vaisiai ir daržovės, natūralūs vitaminai, tai tiesiogiai susiję ir su krauju – su geležimi, folio rūgštimi, vitaminu B12. Folio rūgšties turi visos žalios daržovės, geležies galima gauti iš pupelių, lęšių, avižų, grikių, arbūzuose daug geležies, valgykite bulves su lupena. Jūros gėrybėse daug geležies. Visais metais reikėtų laikytis režimo, išsimiegoti“, – patarimus dalijo gydytoja.