„Iš pradžių jutau skausmą kirkšnyje, paskui skausmas buvo kažkur „dingęs“, tačiau vėl atsinaujino. Ir prasidėjo dar didesni skausmai, kurie plito per visą koją tiek judant, tiek ramybės būsenoje. Naktį prabusdavau nuo netveriamo skausmo, tempdavo ir skaudėdavo visą koją iki pirštų galų. Be leidžiamų vaistų negalėdavau atsikelti ir eiti į darbą“, - nemalonius potyrius mena mergina.
Pirmiausiai ji kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri pacientę nusiuntė pas neurologą.
„Man įtarė stuburo problemą ir nuo jos gydė. Dėl jauno mano amžiaus niekas nenumanė, kad tai galėtų būti sąnario problema. Tačiau prieš Naujuosius metus sveikatai dar labiau pablogėjus, gavau siuntimą šių metų pradžioje man buvo atliktas stuburo magnetinis rezonansas. Po jo paaiškėjo, kad kliniškai reikšmingų stuburo dalies pakitimų nėra ir toliau buvau nusiųsta pas traumatologę-ortopedę. Vėliau Kaune atliktas ultragarso tyrimas parodė storesnę klubo sąnario kapsulę, ir tik kovo mėnesį dar kartą padarytas magnetinio rezonanso tyrimas parodė tikrąją problemą - kairio šlaunikaulio galvos III stadijos avuskulinę osteonekrozę, sinovitą“, - pasakojo pašnekovė.
Įprastai nustačius tokią diagnozę, yra keičiamas klubo sąnarys. Tačiau šįkart buvo pasiūlyta alternatyvi galimybė atlikti unikalią šlaunikaulio galvos tausojančią operaciją ir pabandyti taip išgelbėti sąnarį. Viltis išvengti klubo sąnario keitimo paskatino rinktis pastarąjį variantą.
Ortopedijos ir traumatologijos klinikos prof. dr. Šarūnas Tarasevičius atliko unikalią operaciją, kurios metu iš klubo sąnario šlaunikaulio galvos buvo pašalintos nekrozinės masės ir atkurta kaulinė struktūra.
„Apie pačią operaciją galiu papasakoti nedaug, nes tai jau techniniai dalykai, kurių nemačiau ir operacijos metu nejutau. Ji truko apie 2 valandas. Prieš operaciją profesorius tik informavo, kad operacijos metu yra išvalomas šlaunikaulio galvos nesveikas kaulas ir paskui jo vieta užpildoma iš paciento kaulų čiulpų paimtomis kamieninėmis ląstelės, įterptomis į donoro kaulo masę“, - aiškino Brigita.
Operacija praėjo sėkmingai. Atsigavusi mergina veikiausiai dėl narkozės jautėsi išties prastai. Teko vartoti ir stiprius nuskausminamuosius.
„Tačiau jau kitą dieną bandžiau keltis ir eiti. Ligoninėje praleidau tik 4 dienas. Po savaitės laiko jau grįžau į darbą. Dabar jaučiuosi geriau. Labai sparčiai savijauta gerėjo po operacijos praėjus kokioms 4-5 savaitėms. Tiesa, pastaruoju metu vėl pradėjo labiau tempti kirkšnį ir skaudėti ne operuotą vietą, tačiau patį kelio sąnarį. Netrukus planuojame važiuoti į Kauno klinikas konsultacijai, po jos gal galėsiu papasakoti ką nors daugiau“, - žadėjo pašnekovė.
Po operacijos dėl tolimesnio gijimo nebuvo jokių specialių apribojimų, iškart buvo leidžiama operuota koja minti iki toleruojamo skausmo ribos. Po 14 dienų gydytojai išėmė siūlus operacijos vietoje. Dabar koja vizualiai atrodo niekuo neišsiskirianti.
„Galiu tik geru žodžiu paminėti mane operavusį prof. dr. Šarūną Tarasevičių. Vienas dalykas yra tas, kad daktaras yra tikras profesionalas savo srityje. Tačiau yra dar ir kitas dalykas – žmogiškasis faktorius. Tai labai geras ir norintis padėti žmogus. Man labai pasisekė, kad savo gimtajame mieste turime gerą traumatologę, nusiuntusią mane būtent pas šį profesorių. Ir labai tikiuosi, kad po kokių metų galėsiu Jums pasakyti jog ši istorija – su laiminga pabaiga. O kol kas viskas dar yra gydymosi ir gijimo stadijoje, nes kaulas auga labai lėtai. Ir rezultatai būna aiškūs tik po metų“, - reziumavo ji.
Realių priežasčių nežino niekas
Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos profesorius Šarūnas Tarasevičius pasakojo, kad tokia patologija išsivysto ir jauniems pacientams, kaip nutiko ir šįkart, tačiau taip nutinka ne dažnai.
Osteonekrozė – tai procesas, kai dėl kraujotakos sutrikimų pradeda nykti kaulas.
„Yra daugybė priežasčių, veiksnių, dėl ko gali sutrikti kraujotaka. Tai gali lemti mikrotraumos, vartoti hormonai, dėl, pavyzdžiui, kraujo vėžio gauta chemoterapija. Žmonės po transplantacijų gauna dideles dozes imunosupresantų. Tai irgi gali sukelti osteonekrozę. Dažnai patologija pasireiškia moterims po gimdymo. Realių priežasčių niekas nežino“, - teigė profesorius.
Paprastai kalbant, esant osteonekrozei, šlaunikaulio galvoje esantis kaulas ima tirpti, nykti, kol visiškai ištirpsta ir, jei tam nėra laiku užkertamas kelias, sąnarys toje vietoje gali tiesiog nulūžti. Gera žinia ta, kad prasidėjusių procesų sunku nepastebėti – patologija pasireiškia stipriu skausmu.
Jei visgi liga jau pažengusi, telieka vienas variantas – dirbtinio sąnario protezavimas.
„Pacientė šįkart kreipėsi laiku. Nekrozinės masės buvo išvalytos ir tada defektas buvo užpildytas donoriniu kaulu, kuris buvo sumaišytas su kaulo regeneraciją, augimą skatinančiais preparatais“, - apie operaciją kalbėjo Š. Tarasevičius.
Donoriniai kaulai yra kaupiami klinikoje esančiame kaulų banke, kuris yra dalis nacionalinės transplantacijos programos. Protezavimo operacijoms naudojamos šlaunikaulio galvos. Kita dalis kaulų – iš donorų ar jų artimųjų, kurie sutinka padėti naujiems pacientams.
„Jei galima išsaugoti savo sąnarį, tai visada yra geresnė išeitis nei jį pakeisti dirbtiniu protezu. Protezas – ne amžinas. Jis gali išklibti, gali būti daug įvairiausių komplikacijų. Savo sąnario funkcionalumas visada bus geresnis. Dar daugiau, kai pacientei protezavimo reikėtų tokiame ankstyvame amžiuje, tai bene šimtaprocentinė tikimybė, kad operaciją vėliau tektų kartoti“, - prognozavo traumatologijos klinikos profesorius.
Gydytojo duomenimis, tokių operacijų Kauno klinikose jau atlikta 7-8.