Pasak profesoriaus, reikėtų žinoti, jog peršalimas ir virusinės respiracinės infekcijos nėra tas pats. Visgi dažniausiai peršalimu vadiname ir ligą, kai užsikrečiame virusu.
„Peršalimu galime vadinti tą savijautą, kuri prasidėjo dėl šaltesnio oro, temperatūrų skirtumo, pavyzdžiui, išėjome į lauką, papūtė vėjas, ar išėjome į balkoną žiemą neapsirengę ir pasidarė šalta. Kiek painiavos gali sukelti angliškas terminas „common cold“. Medicininėje literatūroje vartojamas terminas common cold („peršalimas“) dažniausiai apima slogą (ūminį infekcinį rinitą) ir ūminį faringitą. Dažniausiai „peršalimą“ sukelia rinovirusas, corona virusas ir paragripo virusas. Taigi, peršalimu dažniausiai laikome virusines respiracines infekcijas. Tiesa, peršalimo ir virusinių respiracinių infekcijų simptomai gali būti panašūs“, – aiškino profesorius.
Taigi, peršalimas nutinka tada, kai staiga pasikeičia temperatūros, organizmas į tai sureaguoja ir sukelia tam tikrus simptomus, o respiraciniais virusais užsikrečiama nuo kitų žmonių, kai, pavyzdžiui, išeiname į parduotuvę ir būname nedideliu atstumu nuo virusine respiracine infekcija sergančio žmogaus.
Virusinės respiracines infekcijos gali smarkiai paveikti plaučius.
„Virusas, patekęs į organizmą, gali pažeisti ląsteles. Kai jos pažeidžiamos labai stipriai, laikinai sutrikdoma imuninė sistema, kiti gynybiniai plaučių mechanizmai, tokiu atveju plaučių uždegimo tikimybė yra daug didesnė nei tada, kai žmogus peršąla nuo temperatūrų skirtumo“, – sakė prof. E. Danila.
Net ir pasibaigus ligai ir jau pasveikus nuo virusinės infekcijos, kosulys taip greitai gali nesibaigtiti. Tačiau nėra vieno atsakymo, kiek normalu kosėti po ūminės virusinės respiracinės infekcijos, mat respiracinių virusų yra daugybė. Štai vien gripas turi kelias atmainas, ne išimtis ir koronavirusas, o kur dar respiracinis sincitinis virusas ir kiti... Visi šie virusai gali sukelti „peršalimo“ simptomus, kai pasireiškia sloga, kosulys, ryklės skausmas, temperatūra.
Pasak gydytojo, kiek ilgai žmogus kosės, priklauso nuo to, kiek virusas yra aktyvus ir kiek žmogaus imuninė sistema yra atspari – kosulys gali trukti nuo kelių dienų iki dviejų mėnesių.
„Dažniausiai sakome, kad jei kosulys išlieka 1,5–2 mėnesius, jau reikėtų konsultacijos su gydytojais. 3 savaitės dar yra visiškai įprasta laiko trukmė kosuliui po ūminės virusinės respiracinės infekcijos. Jei ligos, sukėlusios kosulį, priežastis yra respiracinis virusas, pažeidžiama kvėpavimo takų gleivinė, ji būna jautresnė įvairiems dirgikliams ir tai sukelia kosulį. Pati gleivinė regeneruoja, tai yra „atsistato“, per maždaug 2 mėnesius“, – sakė prof. E. Danila.
Deja, vaistų, kurie padėtų gleivinei greičiau atsistatyti, nėra, o vienintelis tikras padėjėjas yra tik laikas. Profesorius paaiškina, kad regeneracija yra užprogramuota genetiškai – ląstelių augimas vyksta tam tikru greičiu, tačiau plaučiuose ląstelės yra labai specializuotos, todėl joms reikia ilgesnio laiko atsikurti. O šio proceso pagreitinti esamomis priemonėmis nepavyks.
Viena iš ūminės virusinės respiracinės infekcijos komplikacijų – plaučių uždegimas
Net ir tokia, rodos, nekalta liga kaip „peršalimas“, gali komplikuotis.
„Ūminės virusinės respiracinės infekcijos komplikacijų gali būti įvairių, nuo lengviausių iki sunkiausių. Pačios lengviausios, kai gleivės (skrepliai) tampa pūlingos ar įvyksta laikinas bronchų spazmas, bronchų obstrukcija. Tai dažniausiai rodo jau esant ūminį bronchitą. Žmogui tai nemalonu, bet nėra mirtina. Tokiu atveju skiriamas gydymas, gali būti antibiotikai, bronchus plečiantys vaistai, kosulį slopinantys vaistai, jei kosulys labai vargina ir neleidžia išsimiegoti. Daug rimtesnė kosulio komplikacija yra plaučių uždegimas. Jis visada gydomas antibiotikais“, – kalbėjo profesorius.
Tačiau profesorius ramina – daugeliu atveju ūminės virusinės respiracinės infekcijos komplikacijų neįvyksta, užtenka pailsėti, save patausoti kol liga praeina.
Kaip išsivysto plaučių uždegimas?
Plaučių uždegimu galima susirgti dviem būdais – esant ligoninėje (tai vadinama hospitaline pneumonija) ir visuomenėje. Visuomenėje dažniausiai susergama po ūminės virusinės respiracinės infekcijos.
„Tiems, kurie suserga visuomenėje, plaučių uždegimas dažniausiai prasideda ūmine virusine respiracine infekcija, kuri pažeidžia visus gynybinius mechanizmus bronchuose. Patį plaučių uždegimą įprastai sukelia bakterijos, kurios normaliai gyvena žmogaus nosiaryklėje. Įprastai nosiaryklėje gyvena iki 200 skirtingų rūšių mikroorganizmų. Dalis jų, kai kurie dažniau, kai kurie rečiau, gali sukelti plaučių uždegimą“, – sakė pašnekovas.
Yra ir retesnių atvejų, kai plaučių uždegimą be prieš tai buvusios ūminės virusinės respiracinės infekcijos sukelia legionelės. Jomis užsikrečiama įkvėpus vandens garų, kai vanduo užterštas legionelėmis.
Kas vyksta, kai prasideda plaučių uždegimas?
Profesorius pasakoja, kad plautis yra tarsi kempinė, pilna oro. Šis organas yra porėtas, o mažiausia jo dalis, alveolė, yra pilna oro, prie jos sienelės prisiglaudusi kraujagyslė. Deguonis iš alveolės patenka į kraujagyslę ir yra išnešiojamas po visą organizmą, tokiu būdu užtikrinamas visų organų aprūpinimas deguonimi.
Tačiau kai bakterijos, kai kuriais atvejais ir virusai, patenka į plaučius, prasideda plaučių uždegimas.
„Tai yra imuninė reakcija ir kova su šiuo sukėlėju. Į plaučius iš kraujo pradeda plūsti uždegimo (imuninio atsako) ląstelės, kurių paskirtis nugalėti plaučių uždegimo sukėlėją. Priklausomai nuo sunkumo, dalis ar net dauguma alveolių užsipildo šiomis uždegimo ląstelėmis ir uždegiminiu skysčiu.
Dažniausiai plaučių uždegimas nebūna sunkus ir vyksta tik viename plautyje ar tik vienoje plaučio skiltyje, todėl tik dalis alveolių yra pažeidžiama. Tokiu atveju organizmo aprūpinimas reikiamu deguonies kiekiu gali ir nesutrikti. Kai daugumą alveolių užpildo uždegiminis skystis, deguonies apykaita pakankamai vykti nebegali, organizmui pradeda trūkti deguonies“, – sakė profesorius.
Kai kuriems plaučių uždegimas daug pavojingesnis
Mirties tikimybė nuo visuomenėje įgyto plaučių uždegimo yra apie 10 proc.
Bet kai kurioms žmonių grupėms tikimybė mirti yra daug didesnė.
Pasak profesoriaus, didesnės rizikos grupėje yra vyresni žmonės, taip pat sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, inkstu nepakankamumu, taip pat tie, kurie laikosi vegetariškos, veganiškos dietos ir jų kūno svoris labai mažas.
Tokių žmonių rizika mirti nuo plaučių uždegimo yra daug didesnė ir gali siekti net 30–40 proc. Taigi, kai organizmas nusilpęs, su liga kovoti daug sunkiau. Verta prisiminti, kad ir vienas didžiausių kūno priešų, tai yra stresas, visada susilpnina imuninę gynybinę sistemą ir sudaro prielaidas susirgti plaučių uždegimu.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kiek anksčiau priminė, kad viena dažniausių plaučių uždegimo bei vidurinės ausies uždegimo priežasčių yra pneumokokinė infekcija. Tačiau skiepai sumažina riziką sirgti kai kurių pneumokoko rūšių sukelta infekcija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien 2019 m. pneumonija nusinešė 2,5 milijono gyvybių, iš jų – 672 000 vaikų.
„Didžiausia rizika susirgti pneumokokine infekcija ir sunkia šios ligos forma yra vaikams iki 5-erių metų ir vyresnio amžiaus žmonėms bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui: bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, taip pat asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis“, – priminė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Apie plaučių uždegimą įspėja į virusinę infekciją panašūs simptomai – kosulys, pakilusi temperatūra, dažnesnis ir sunkesnis kvėpavimas, silpnumas.
Plaučių uždegimas kartais komplikuojasi sepsiu (bakterijų patekimu į kraują).
Pagrindinė sepsio vystymosi sąlyga – susilpnėjusi organizmo imuninė sistema. Ji būdinga žmonėms, vyresniems nei 65 arba jaunesniems nei 1 metai, nėščiosioms, po chirurginių operacijų, lėtinių ligų atvejais, taip pat sergant cukriniu diabetu, žmogaus imunodeficito viruso liga, pašalinus blužnį, po kraujo produktų perpylimo, skiriant chemoterapiją, spindulinį gydymą, žalingai vartojant alkoholį, nuolat pervargstant, badaujant. Apie šią klastingą organizmo būklę perspėja tokie būdingi simptomai kaip didelis silpnumas, karščiavimas arba sumažėjusi kūno temperatūra, drebulys, pamėlusi oda, sumišimas, sunkumas kvėpuojant, sumažėjęs šlapinimasis.
Pastebėjus sepsiui būdingus simptomus, reikėtų kuo skubiau nustatyti infekcijos šaltinį, jos sukėlėją, ir kreiptis pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą.