Portalo „Delfi“ skaitytoja Milda paprašė užduoti tokį klausimą sveikatos specialistui apie viduriavimą: „Pradėjau gausiai viduriuoti. Išmatose pastebėjau gleivių. Ar tai pavojinga?“
Į šį klausimą sutiko atsakyti du gydytojai – Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojas gastroenterologas daktaras Benediktas Kurlinkus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius.
Gali būti netgi grėsminga gyvybei
Gydytojas A. Jacinavičius paaiškino, kad viduriavimas yra tuštinimasis skystomis, neformuotomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per dieną.
„Gausus ir dažnas viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų netekimą. Sunerimti reikėtų, jei kartu su viduriavimu pasireiškia pilvo skausmas, didesnis kaip 38,5oC karščiavimas. Taip pat jeigu viduriavimas labai gausus, išmatos kraujingos ar gleivėtos. Tokiais atvejais visada reikia detalesnio ištyrimo dėl galimų bakterinių, uždegiminių žarnyno ligų“, – patarė gydytojas A. Jacinavičius.
Jo kolega B. Kurlinkus pastebėjo, kad skaitytojos nurodyti nusiskundimai indikuoja ūminį infekcinį žarnyno susirgimą, kuris gali sutrikdyti sveikatą ir būti pavojingas.
„Pagrindinis pavojus sveikatai kyla dėl greito skysčių netekimo iš organizmo, kuris gali sukelti dehidrataciją (būklę, kai trūksta skysčių). Ši būklė gali sukelti šoką ir netgi grėsmę gyvybei. Dėl to svarbu tokią būklę kuo greičiau identifikuoti ir sukontroliuoti, t. y. sukontroliuoti susirgimą sukėlusį veiksnį, sumažinti skysčių netekimą ir užtikrinti netenkamų skysčių atstatymą. Tai laiku įvykdžius, sveikata ir savijauta dažniausiai greitai pagerėja“, – nuramino daktaras B. Kurlinkus.
Galimos ūminio ir lėtinio viduriavimo priežastys
Gydytojas B. Kurlinkus sakė, kad ūminio viduriavimo priežastys ir gali būti įvairios: „Dažniausiai tai yra įvairių ūminių infekcinių žarnyno ligų simptomas. Tam priskiriama vadinama „keliautojų diarėja“, kuria dažnai suserga asmenys iš turtingesnių šalių, keliaudami egzotiškose šalyse. Taip pat virusiniai infekciniai žarnyno susirgimai (vadinamas „žarnyno gripas“), sukeliami rota- arba norovirusų. Šiai grupei dėl panašių simptomų galima priskirti ir įvairias maistines toksikoinfekcijas, kai liga yra sukeliama ne pačių mikroorganizmų, bet jų pagamintų toksinų“.
Gydytojas A. Jacinavičius papildė, kad ūminį viduriavimą sukeliančios infekcijos dažniausiai plinta per nešvarias rankas, prastai termiškai apdorotą maistą.
„Ūminis viduriavimas gali pasireikšti ir dėl funkcinių žarnyno susirgimų. Tai yra tokia ligų grupė, kai pats virškinamasis traktas nepažeistas. Liga kyla dėl šiems žmonėms esančių itin jautrių žarnyną įnervuojančių nervų. Dėl to įvairios stresinės situacijos, emociniai išgyvenimai jiems gali sukelti ūminį viduriavimą, pilvo raižymą, skausmus ar pūtimą“, – toliau vardijo B. Kurlinkus.
O lėtinis viduriavimas, trunkantis ilgiau nei 30 dienų, anot gydytojo A. Jacinavičiaus, gali būti nulemtas dirgliosios žarnos sindromo, kasos patologijos, uždegiminių žarnyno ligų, celiakijos, malabsorbcijos sindromo.
Ką valgyti ir gerti, o ko vengti?
Neretai viduriuojantiems kyla klausimas, ką valgyti, o ko ne, kad greičiau pasveiktų ir būklė neužsitęstų ar nepablogėtų. Gal išvis verta atsisakyti maisto?
„Viduriuojant reikšmingesnių apribojimų dietai nėra. Reikėtų vengti aštraus, sunkiai virškinamo, riebaluose kepto, konservuoto maisto, būtų gerai sumažinti skaidulų kiekį maiste. Kur kas svarbiau vartoti pakankamai skysčių, nes būtent skysčių netekimas ir jų trūkumas yra itin pavojingas“, – įspėjo daktaras B. Kurlinkus.
Anot mediko, ligos sunkumą galima nustatyti, įvertinus šlapinimosi pobūdį: reguliariai šlapinantis, net, jeigu šlapimas tamsus, liga dažniausiai yra lengvos formos; suretėjus šlapinimuisi ir/arba sumažėjus šlapimo kiekiui – dažniau yra vidutinė arba sunki ligos forma.
„Esant lengvai formai, skysčių atstatymui galima naudoti (išvardinta tinkamumo mažėjimo tvarka): natūralų sultinį, saldintą arbatą, vaisių sultis, mineralinį vandenį, švarų geriamąjį vandenį. Jeigu yra vidutinė arba sunki ligos forma, dažniausiai prireikia gerti rehidratacinį tirpalą. Jį vartojant galima greitai atstatyti viduriuojant netenkamus skysčius ir elektrolitus. Tirpalo galima įsigyti vaistinėse, tereikia jį pagal instrukciją sumaišyti su švariu geriamuoju vandeniu ir vartoti, kol atsistato normalus šlapinimosi dažnis ir normali šlapimo spalva“, – rekomendavo gydytojas B. Kurlinkus.
Neturintiems po ranka rehidratacinio tirpalo, daktaras patarė, kaip tokį pasigaminti patiems. Reikėtų sumaišyti 1 litrą vandens, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 0,5 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos ir 4 valgomasiais šaukštais cukraus.
Gydytojas A. Jacinavičius, paklaustas apie mitybos rekomendacijas viduriuojantiems, patarė: „Esant viduriavimui rekomenduojamas baltymingas maistas, vakarykštė duona. Rekomenduojama vengti gausiai skaidulų turinčio maisto, pvz., švieži vaisiai ir daržovės, dujų susidarymą žarnyne skatinantį maistą, pvz., kriaušės, slyvos, pupelės, kopūstai, svogūnai“.
Ko reikėtų namų vaistinėlėje?
Kaip minėta, su viduriavimu kartkartėmis susiduriame kone visi. Tad ką gi reikėtų turėti namų vaistinėlėje, kad pavyktų lengviau numalšinti viduriavimo simptomus?
„Namų vaistinėlėje geriausia turėti elektrolitų tirpalų mišinių, viduriavimą mažinančių vaistų. Loperamido negalima vartoti nepasitarus su gydytoju. Esant nežinomai viduriavimo priežasčiai, loperamido vartoti negalima, nes tai gali tik pabloginti būklę“, – įspėjo gydytojas A. Jacinavičius.
Aktyvuotos anglies vartojimas, pasak mediko, esant viduriavimui ryškesnio teigiamo efekto neturi.
„Aktyvuota anglis tinkama vartoti esant ūmiam apsinuodijimui, iki 1–2 val. po toksino prarijimo“, – patikslino daktaras A. Jacinavičius.
Taip pat pašnekovas pridūrė: „Esant viduriavimui gali būti skiriami probiotikai, turintys sudėtyje Saccharomyces boulardii ar Lactobacilus. Gali būti skiriami kiti viduriavimą slopinantys preparatai, bet prieš pradedant gydymą visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju“.
Daktaras B. Kurlinkus sakė: „Savo pacientams pirmai pagalbai viduriavimo atveju rekomenduoju šalia savęs turėti: miltelių rehidrataciniams tirpalams, aktyvuotos anglies, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gerųjų bakterijų, diosmektito, vaistų nuo pykinimo“.
Kada kreiptis į gydytoją?
Abu medikai, paklausti, kada dėl viduriavimo reikėtų kreiptis į gydytoją, atsakė, kad tai reikėtų daryti, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui. Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms.
Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.