Apie virškinimo sistemą, jos sutrikimus, diagnostiką ir prevenciją tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje papasakojo Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologe daktarė Laura Mašalaitė.
Kaip atrodo ir kiek trunka virškinimas?
Daktarė L. Mašalaitė pasakojo, kad virškinimo sistemą sudaro virškinamasis traktas, seilių liaukos, kasa ir kepenys.
„Virškinimas prasideda jau burnos ertmėje. Sekančios virškinimo sistemos dalys – ryklė, stemplė, skrandis, toliau maistas keliauja plonąja žarna, po to – storuoju žarnynu. Taip pat virškinimo sistemai priklauso stambiosios liaukos – kasa ir kepenys“, – išvardijo gydytoja.
Pagrindinė virškinimo sistemos funkcija – tiekti maisto medžiagas organizmui, tai yra – suvirškinti ir pasisavinti tai, kas reikalinga, o pašalinti tai, kas nereikalinga, kas nepasisavinama, nesuvirškinama ir nerezorbuojama.
Mūsų suvartojamos maistinės medžiagos, anot medikės, yra sudėtinės ir kompleksinės – tokios jos negali būti pasisavinamos. Todėl virškinimo sultys ir virškinimo fermentai jas susmulkina iki paprastų molekulių, kurios gali būti rezorbuojamos per gleivinę.
Daktarė L. Mašalaitė atkreipė dėmesį, kad be šios pirminės funkcijos virškinimo sistema atlieka ir kitas svarbias užduotis. Svarbi yra ir apsauginė arba imuninė funkcija, kuriai daro įtaką efektyvus gleivinės barjeras. Taip pat virškinimo sistemoje yra daug imuninės sistemos ląstelių, yra vaidinamasis gleivinių limfoidinis audinys.
Virškinimo sistemą galima būtų priskirti ir prie endokrininės sistemos, nes gaminama begalė biologiškai aktyvių medžiagų, hormonų, kurie veikia ir reguliuoja visą virškinimo procesą ir virškinimo sistemos funkcijas.
„Virškinimas prasideda burnos ertmėje. Čia svarbūs burnos ertmės organai: liežuvis, dantys, seilių liaukos, kurios gamina seiles. Toliau mes maistą nuryjame ir dėl peristaltikos, kurią jau valdo autoimuninė nervų sistema, jis keliauja tolyn į skrandį. Čia prasideda baltymų virškinimas. Svarbus fermentas yra pepsinas.
Toliau maistas keliauja į plonąjį žarnyną. Čia, veikiant žarnų, kasos sultims ir tulžiai, toliau vyksta virškinimas ir maisto medžiagų pasisavinimas. Po to maistas keliauja žarnynu. Storosios žarnos pagrindinė funkcija yra vandens absorbcija, vitaminų gamyba ir metabolizmas, formuojamos išmatos, kurios pašalinamos“, – visą procesą nupasakojo daktarė L. Mašalaitė.
Kiek laiko maistas taip keliauja virškinimo sistema, priklauso visų pirma nuo to, ką ir kaip gausiai valgėme.
„Paprastai sakome, kad „normalus“ tranzitas yra, kai maistas skrandyje užsibūna 2–5 val., dar 2–6 val. plonojoje žarnoje, storojoje žarnoje – nuo 10 iki 60 val. Taigi visas procesas gali užtrukti nuo 10 iki 72 val.
Kalbant apie lyties skirtumus, didžiausią įtaką turėtų hormoniniai ypatumai, ypač moterims nėštumo metu arba per menopauzę. Tam tikri hormoniniai dalykai gali daryti įtaką, pvz., žarnyno peristaltikai. Yra svarstymų, kad moterų žarnyno tranzitas gali būti lėtesnis negu vyrų.
Taip pat tam tikrus dalykus lemia ir anatominiai ypatumai“, – paaiškino gydytoja.
Kada reikėtų sunerimti?
Epizodiniai virškinimo sistemos negalavimai gali varginti kiekvieną mūsų. Tai neretai susiję su mitybos įpročiais arba jų pasikeitimu, su nekokybišku maistu, stresu, pervargimu, kelionėmis. Jeigu tie nusiskundimai greitai praeina, nesikartoja ir pagerėja, laikantis dietos rekomendacijų ar taikant simptominį gydymą, labai nerimauti, anot gydytojos, nereikėtų.
Tačiau, jeigu tie nusiskundimai užtrunka, kartojasi, pradeda bloginti gyvenimo kokybę, varginti, atsiranda tokių pavojaus signalų, kaip svorio netekimas, kraujavimo požymiai, mažakraujystė kraujo tyrimuose, pakitimai kituose laboratoriniuose tyrimuose, arba yra sergančių artimųjų piktybinėmis ar reikšmingomis uždegiminėmis žarnų ligomis, daktarė L. Mašalaitė patarė kreiptis į gydytoją gastroenterologą, kad, atlikus tyrimus, būtų galima nustatyti negalavimų priežastis.
„Svarbu neuždelsti, nes laiku diagnozavus ligą gydymo sėkmė yra didesnė“, – patarė medikė.
Vienos dažniausių virškinimo sistemos ligų yra vadinamos funkcinės virškinamojo trakto ligos.
„Tai yra tokios ligos, kai pacientas išsako nusiskundimus, kurie blogina gyvenimo kokybę, bet atlikus tyrimus mes nerandame jokių reikšmingų organinių ar kitokių nukrypimų. Tokiu atveju į pagalbą pasitelkiame gydytojus dietologus, kartais, kadangi šios ligos būna susijusios su tam tikrais stresiniais ir psichologiniais faktoriais, tenka kreiptis pagalbos ir pas kolegas gydytojus psichoterapeutus ar psichiatrus“, – kalbėjo gydytoja.
Du svarbūs tyrimai
Dažnai pasitaiko ir navikinės virškinimo sistemos ligos. Dažniausios jų yra kolorektalinis, skrandžio vėžys, taip pat daugėja kepenų vėžio atvejų.
„Dalis virškinimo sistemos navikinių ligų rizikos veiksnių nuo mūsų nepriklauso. Tai yra lytis, amžius, tam tikros lėtinės ligos. Bet yra veiksnių, kurie susiję su padidinta rizika susirgti virškinimo sistemos ligomis ir kuriuos mes galime modifikuoti. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholis, nutukimas, metabolinis sindromas.
Kalbant apie skrandžio vėžį, labai svarbi yra Helicobacter infekcija. Ši bakterija gyvena skrandyje ir ilgainiui sukelia gastritą. Tai didina piktybinių susirgimų riziką. Taip pat rizika didėja, jeigu gausiau vartojame druskos arba sūdyto maisto, jeigu yra menkas fizinis aktyvumas.
Kepenų vėžys dažniausiai išsivysto lėtinės arba pažengusios ligos fone, dažniausiai – kepenų cirozės. Aišku, yra atvejų, kai pirminis kepenų vėžys vystosi, nesant kepenų cirozei. Čia jau svarbus lėtinių kepenų ligų fonas: lėtiniai virusiniai B ir C hepatitai, paskutiniu metu sparčiai didėja vadinamosios nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos. Tai susiję su vadinamuoju metaboliniu sindromu, nutukimu, rezistencija insulinui“, – vardijo gydytoja L. Mašalaitė.
Gydytoja pridūrė, kad ankstyvi navikiniai susirgimai dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų. Todėl labai svarbu pas šeimos gydytoją kartkartėmis atlikti kraujo tyrimus, išsitirti kepenų biocheminius rodiklius, atlikti vidaus organų ultragarsinį tyrimą ir dalyvauti Lietuvoje esančiose patvirtintose bei finansuojamose profilaktinėse patikros programose.
Kalbant apie virškinimo sistemą, pagrindinės jų yra dvi. Viena – storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos arba prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti visi 50–74 metų vyrai ir moterys. Jiems pas šeimos gydytoją atliekamas slapto kraujo testas išmatose ir, jeigu jis teigiamas, žmogus toliau siunčiamas atlikti endoskopinį storosios žarnos tyrimą.
„Storosios žarnos vėžys dažniausiai greitai neišsivysto. Dažniausiai tai yra adenomos arba polipo ir navikinio susirgimo seka. Todėl, jeigu laiku diagnozuojama, gydymo rezultatai yra geri. Atlikus storosios žarnos endoskopinį tyrimą, galime rasti tuos polipus, juos pašalinti ir taip užkirsti kelią tolimesniam ligos progresavimui“, – teigė daktarė L. Mašalaitė.
Kita svarbi patikros programa, kurios gydytoja paragino nepraleisti, yra susijusi su kepenų ligomis.
„Kiekvienais metais, gegužės 19 d., minima Pasaulinė lėtinio virusinio C hepatito diena. Pernai šią dieną buvo patvirtinta programa dėl lėtinio virusinio C hepatito. Tai yra, žmonės, kurie papuola į gimusiųjų nuo 1945 iki 1995 m. grupę, gali vieną kartą atlikti nemokamą antikūnų tyrimą prieš hepatito C virusą. Taip pat gali pasitikrinti asmenys, kurių šeimos nariams diagnozuota liga arba rizikos grupėms priklausantys asmenys“, – pakvietė gydytoja.
Tyrimų bijoti nereikėtų
Net tais atvejais, kai virškinimo sistemoje atrandamas auglys, savęs laidoti anksčiau laiko nereikėtų. Anot gydytojos, navikinių virškinimo sistemos susirgimų yra begalė. Jie skiriasi tiek savo prognoze, tiek gydymo galimybėmis ir išeitimis.
Pvz., storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga, bet, jeigu jis diagnozuojamas ankstyvose stadijose, gydymo rezultatai yra vieni geriausių.
„Pirmiausia reikėtų įvertinti, kokios lokalizacijos ir koks ligos plitimas. Bet pirminės diagnozės nustatymas, kad yra vienoks ar kitoks navikas, nereiškia blogų išeičių“, – nuramino daktarė L. Mašalaitė.
Gydytoja patarė nesibaiminti ir tyrimų, apie kuriuos sklando daug mitų, ypač endoskopinių.
„Neretai pacientai ateina į endoskopinį tyrimą nusiteikę, kad bus kažkas labai nemalonaus arba įvyks kažkokios komplikacijos. Taip tikrai nėra.
Visi tyrimai turi tam tikrus parodymus, kodėl reikia juos atlikti arba būtų galima neatlikti. Pvz., kraujo paėmimas iš venos gali atsakyti į daug klausimų apie įvairias virškinimo sistemos ligas. Toliau sektų neinvazinis ir pacientui diskomforto nekeliantis vidaus organų ultragarsinis tyrimas, kai įvertinami vidaus organai.
Šiek tiek kitaip su edoskponiais tyrimais, kurie jau yra intervenciniai, tuo pačiu diagnostiniai.
Kolonoskopija jau yra sudėtingesnis negu endoskopinis tyrimas. Šiais laikais kolonoskopija daroma bendrinėje intraveninėje nejautroje. Pacientas skausmo ar diskomforto nejaučia. Po tyrimo jis kurį laiką yra stebimas ir paleidžiamas su lydinčiuoju asmeniu, kai jaučiasi gerai“, – patikino gydytoja L. Mašalaitė.
Kaip pagerinti virškinimą?
Norintiems, kad virškinimo sistema gerai veiktų, gydytoja patarė nepamiršti saikingai valgyti, nepersivalgyti, rinktis įvairų, kokybišką, tinkamai paruoštą, šviežią maistą, laikytis mitybos režimo, valgyti tam tikrais intervalais.
„Reikėtų į racioną įvesti daugiau vaisių, daržovių, mažinti cukraus, druskos suvartojimą. Visi minėti veiksniai, tokie kaip alkoholis, rūkymas, gera kūno svorio kontrolė ir fizinis aktyvumas, taip pat labai svarbūs“, – akcentavo daktarė L. Mašalaitė.
Gydytoja priminė, kad sklandžiam virškinimui užtikrinti svarbu gerai sukramtyti maistą, valgyti neskubant ir valgant neatlikti pašalinių darbų.
Tiesioginės Santaros klinikų „Facebook“ transliacijos įrašą galite peržiūrėti čia:
