Apie seną ligą bene 9000 metų gyvuojančią ligą tuberkuliozę aktyviai kalbame ir šiais laikais, nes ir dabar ji paplitus – manoma, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų serga latentine ligos forma, kuri reiškia, kad įkvėptos mikobakterijos dėl geros imuninės sistemos nesukelia aktyvios ligos, tačiau organizmui susidūrus su stresu (tarkime, susirgus kita liga ar po badavimo epizodo), jos gali imti daugintis – žmogus ima sirgti pats ir gali užkrėsti kitus.
Dabartinė politinė situacija pasaulyje, tikėtina, taip pat prisidės prie infekcinių ligų, tuberkuliozės taip pat, atvejų augimo. Dedama daug pastangų ligai suvaldyti – sukurti skiepai, sukurtos ir tobulinamos gydymo schemos, vaistų deriniai, tiesiogiai stebimas ligos gydymas (vadinamasis DOTS). Lietuvoje užsikrečiančiųjų skaičiai mažėja, tačiau vis dar apie 900 žmonių kasmet išgirstą šią diagnozę.
Apie ligos diagnostiką ir gydymą aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.
– XXI amžiaus tuberkuliozės gydymas – kokie rūpesčiai šiandien?
– Didžiausi šių dienų rūpesčiai dėl šios ligos siejami su atsparia vaistams ligos forma. Tai reiškia, kad dažnus atveju diagnozavę tuberkuliozę, medikai nustato, jog mikobakterijos atsparios šiai ligai gydyti skirtiems pirmosios eilės antibiotikams.
Su vaistams atsparios tuberkuliozės išsivystymu siejamas ir netinkamas gydymasis: pradėję gydytis (net ir sirgdami vaistams jautria tuberkulioze) ir pasijutę geriau, pacientai neretai nutraukia gydymo kursą arba gydosi chaotiškai. Todėl ypač svarbu visą gydymo laikotarpį vaistus nuo tuberkuliozės vartoti tinkamai, nepertraukiamai.
Praktiškai daugeliu atveju tai galima užtikrinti tik pacientui gydantis ligoninėje. Norėčiau pabrėžti, kad nepertraukiamas gydymas yra gydymo sėkmės – visiško pasveikimo garantas. Priešingu atveju, nuo ligos ne tik nepasveikstama, bet tuberkuliozės mikobakterijos tampa atsparios. Vaistams atsparią tuberkuliozę gydyti reikia daug ilgiau, daugiau skirti vaistų.
Santaros klinikų L korpuse yra įkurti du skyriai, kuriuose gydomi tuberkulioze sergantys pacientai – Vaistams jautrios tuberkuliozės skyrius ir Vaistams atsparios tuberkuliozės skyrius. Santaros klinikos – tai tretinio lygio ligoninė, kurioje yra teikiama daugiadalykė šiuolaikinė medicininė pagalba, sukurtos idealios buitinės sąlygos pacientams – vienvietės ir dvivietės palatos, dušai ir tualetai palatose, kiemelis pasivaikščioti.
– Kas padėtų apsaugoti kitus nuo užkrėtimo tuberkulioze?
– Tai tinkamas gydymas vaistais ir asmeninės apsaugos priemonės.
Šios ligos gydymas yra ilgas, ypač vaistams atsparios ligos formos, gydymo kursas – iki 2 metų, išskirtinais atvejais ir ilgiau. Pacientai turi vartoti kartais net 5 pavadinimų vaistus tam, kad sergančiojo organizme sunaikintų visas tuberkuliozės bakterijas.
Maždaug po 2–3 savaičių dauguma (apie 80 proc.) vaistams jautria tuberkulioze sergančių asmenų nebeišskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijų ir nebegali užkrėsti kitų, tačiau gydymo nutraukti negalima. Svarbu ir tai, kad vaistai nuo tuberkuliozės dažnai sukelia nepageidaujamų organizmo reakcijų (pvz., kepenų veiklos sutrikimus), todėl visą gydymo kursą pacientas turi būti atidžiai stebimas medicinos personalo, atliekami įvairūs tyrimai, skiriami papildomi vaistai.
Tuberkulioze sergantis žmogus turi laikytis asmens higienos, kad apsaugotų kitus nuo užkrėtimo: dėvėti medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosinaite prisidengti burną, nosį, nespjaudyti netinkamoje vietoje, dažnai plauti rankas ar naudoti rankų antiseptiką. Jei šeimos nariui diagnozuojama tuberkuliozė, svarbu ištirti visus šeimos narius ir kitus artimus kontaktus (pvz., bendradarbius). Svarbu, kad ištirti būtų ir vaikai.
– Kaip diagnozuojama tuberkuliozė?
– Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jei iki 3 mėnesių užsitęsia neaiškios kilmės kosulys, šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra (subfebrilus karščiavimas), prakaitavimas, svorio kritimas.
Tuberkuliozei diagnozuoti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma (iš priekio ir iš šono). Vaikams atliekamas tuberkulino mėginys (vadinamasis Mantu testas). Jei šie tyrimai be pokyčių, daugiau nieko daryti nereikia. Jei simptomai išlieka arba jei pokyčiai matyti rentgeno nuotraukoje, reikėtų konsultuotis su gydytoju pulmonologu, kuris paskirs kitus tyrimus (krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, skreplių ir kitus laboratorinius tyrimus).
Apie tuberkuliozę išsamiau
Tai infekcinė dažniausiai plaučius pažeidžianti lėtinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija plintanti oro lašeliniu būdu – kalbant, juokiantis, kosint, čiaudint, spjaudant. Ore tuberkuliozės sukėlėjai priklausomai nuo aplinkos sąlygų gali išlikti kelias valandas, nevėdinamame, neplautame kambaryje – iki kelių mėnesių, o kai kuriais atvejais – iki kelerių metų.
Tuberkuliozės mikobakterijomis užteršto oro įkvėpęs žmogus gali užsikrėsti. Svarbu pabrėžti, kad ne visi užsikrėtusieji suserga – jei imuninė sistema stipri, ji sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos. Toks žmogus ne tik pats nesuserga, bet ir kitų neužkrečia. Silpnesnio imuniteto žmonės arba nuolat kontaktuojantys su sergančiu žmogumi (namuose ar darbe) gali susirgti šia liga.
Vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 25–35 žmones. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet ja suserga 900–1000 asmenų.
Videopokalbį su profesoriumi E. Danila ir virtualią ekskursija po Vaistams jautrios tuberkuliozės ir Vaistams atsparios tuberkuliozės skyrių galite pamatyti čia: