Apie išsėtinę sklerozę Santarų klinikos nuotolinėje konferencijoje pasakojo gydytoja neurologė doc. Rasa Kizlaitienė.
Simptomai kuriam laikui gali dingti
Išsėtinė sklerozė gali prasidėti įvairiais simptomais, todėl neretai žmogus į juos neatkreipia dėmesio ir neina pasitikrinti. Liga klastinga ir tuo, jog ligos pradžioje simptomai gali praeiti patys – po kelių dienų ar kelių savaičių.
Gydytoja išvardijo, kokie simptomai gali pasireikšti.
„Vieni iš simptomų gali būti regos sutrikimai – rega pablogėja, akyse pradeda dvejintis. Gali prasidėti rankų, kojų tirpimas, galūnės vienoje pusėje tampa silpnesnės nei kitoje. Eisena tampa nestabili, ypač po didesnio fizinio, emocinio krūvio“, – sakė doc. R. Kizlaitienė.
Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje, sergant išsėtine skleroze gali pasireikšti galūnių raumenų silpnumas, skausmai įvairiose kūno vietose, raumenų tonuso padidėjimas ar sumažėjimas, nevalingi judesiai ir raumenų ar galūnių drebėjimas (virpėjimas), įvairūs jutimo sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, pablogėjęs regėjimas, neaiški kalba ir jos sulėtėjimas, rijimo sutrikimai, galvos svaigimas, greitas nuovargis, depresija, mąstymo sulėtėjimas, elgesio sutrikimai, kartais šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, virškinimo sistemos sutrikimai ir t. t.
Į tokius negalavimus, pasak doc. R. Kizlaitienės, nereikėtų numoti ranka, geriau kreiptis į šeimos gydytoją. Mat kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo anksčiau paskiriamas ir gydymas, o jis padeda sustabdyti ligos paūmėjimą.
Įvairūs gali būti ne tik simptomai, bet ir pati ligos eiga – vieniems simptomai atsiranda, po truputį blogėja, o tada pranyksta iki kito atsiradimo. Pasak gydytojos, aplinkiniai dažnai net negalėtų atskirti, kai žmogus serga šia liga, mat jis būna visiškai stabilus iki kito ligos epizodo.
Tačiau po keliolikos metų sirgimo dažniausiai išsivysto antrinė progresuojanti ligos forma, kai simptomai nebeatsitraukia, o paūmėjimai tampa labai ryškūs.
„Autoimuninis uždegimas rimsta, pradeda vyrauti atrofiniai galvos ir smegenų degeneraciniai procesai, negalia tampa nebegrįžtama. Labai svarbu anksti pradėti gydymą, nes taip užkertame kelią nuolatiniam negalios progresavimui“, – kalbėjo docentė.
Kaip diagnozuojama išsėtinė sklerozė?
Kaip pasakoja docentė, iš pradžių pacientui svarbu pasikalbėti su savo gydytoju, kad būtų surinkta anamnezė. Jei įtariama išsėtinė sklerozė, atliekama apžiūra, tikrinami refleksai.
Vėliau atliekami tyrimai. Vienas iš jų yra magnetinio rezonanso tyrimas, kurį reikia atlikti su kontrastu, kad būtų įvertinti dariniai smegenyse. Antra svarbi tyrimų grupė yra likvoro tyrimai, kai tiriamas smegenų skystis. Trečia tyrimų grupė – elektrofiziologiniai tyrimai.
Doc. R. Kizlaitienė skatina neišsigąsti išsėtinės sklerozės diagnozės, nes tai jau kitaip gydoma ir geriau valdoma liga nei anksčiau.
„Tai, kas buvo prieš 20 metų, kai būdavo nustatoma tokia liga, buvo viena, o dabar ši diagnozė reiškia visai ką kitą. Dabar visai kiti laikai ir visai kitos gydymo perspektyvos. Šiais laikais tai nebėra labai baisi diagnozė, nors tai liga visam gyvenimui, bet ji yra valdoma“, – sakė gydytoja neurologė.
Taip pat, pasak gydytojos, nereikėtų slėpti ligos nuo šeimos ir artimųjų, nes vienam viską įveikti daug sunkiau nei kartu, neatsisakyti buvusio gyvenimo.
„Geriau domėtis savo pomėgiais, nepamiršti hobių, nepamesti savo darbo, nors galima dirbti kažką lengviau. Nėra geras požiūris galvoti, kad sergu, todėl nieko nebegaliu daryti. Geras požiūris yra tas, kai kovojame su liga, sudarome komandą – pacientas ir gydytojas prieš ligą“, – kalbėjo doc. R. Kizlaitienė.
Gydymas, pasak docentės, yra daugialypis. Vienas gydymas yra tada, kai gydomi atkryčiai, malšinami ūmūs simptomai. Kitas gydymas yra ligą modifikuojantis, stengiantis sumažinti ligos progresavimą. Itin agresyviai ligos eigai gydyti pasirenkami monokloniniai antikūnai.
„Vaistų veikimo mechanizmas yra labai skirtingas, turime jų įvairių. Vertiname, koks ligos aktyvumas, kas tinka pacientui. Be to, skiriasi pacientų lūkesčiai, nepamirškime, kad tai dažnai būna jaunos moterys, tad yra šeimos planavimas, vaikų auginimas, prie to irgi tenka derinti gydymą“, – sakė doc. R. Kizlaitienė.
Svarbu nepamiršti rūpintis savimi
Dažnai kalbant apie išsėtinę sklerozę, paminimas ir neuroplastiškumas. Gydytoja paaiškina, kas tai yra ir kuo tai svarbu sergant išsėtine skleroze.
„Kiekviena smegenų dalis yra linkusi palaipsniui atgaminti mieliną. Tačiau sergant išsėtine skleroze po neurologinių paūmėjimų smegenys ne visiškai atsistato, dalis negalios lieka. Nervų sistemos sugebėjimas atkurti neuroninius ryšius yra labai unikalus. Visgi kartais reikia papildomos pagalbos, nes kol kas gydymas vaistais yra labai ribotas, dar vyksta jų tyrimai“, – kalbėjo gydytoja.
Tad nereikia pamiršti, kad, pasak docentės, žmogus ir pats aktyviai mankštindamasis, sportuodamas, gyvendamas sveiką gyvenimo būdą, gali daug prisidėti prie neuroplastiškumo procesų. Gydytoja ragina nenuvertinti paties organizmo sugebėjimo atstatyti tai, kas buvo pažeista.
„Neuroplastiškumas yra vienas iš procesų, kurie išsėtinei sklerozei labai svarbūs. Reabilitacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kad palaikytume natūralią, kokybišką žmogaus kasdienę būklę“, – sakė gydytoja neurologė.
„Norisi pasakyti pacientams, kad jie neišsigąstų diagnozės, pagalba yra ir mes galime padėti. Kartais neurologas ne visada turi laiko, kad galėtų ramiai pakalbėti su žmogumi, to tikrai trūksta. Todėl dažnai reikia psichologo, kartais ir su psichiatru. Jei kas nors neaišku, siūlau ateiti papildomai, paskambinti, paklausti“, – kalbėjo gydytoja.