Diagnozę padėjo nustatyti feisbukas
„Iki diagnozės galvos skausmas man tęsėsi beveik metus, po jų man buvo nustatyta migrena be auros. Kai tai man pasakė, aš pamačiau, kad skausmo dienų per mėnesį turiu 18, tai reiškia, kad man dažniau skauda, nei neskauda. 11-12 klasėje turėjau skaudžią patirtį, kai tuo metu man labai skaudėdavo galvą, bet susitvarkiau savo tvarkaraštį ir režimą, liga nurimo. Kai vėl atsinaujino, niekaip negalėjau suprasti, dėl ko kyla toks skausmas“, – pasakojo L. Stanevičiūtė.
Nebežinodama, ką daryti, moteris kreipėsi pagalbos į pažįstamus, klausdama, galbūt kas nors taip pat patyrė tokius skausmus. Ir tai padėjo – neilgai trukus feisbuke gavo patarimą, kad galbūt tai migrena.
„Nenorėčiau, kad žmonės patirtų ir praeitų tokį kelią, kokį turėjau praeiti aš ir, noriu, kad būtų galimybė informaciją rastų greičiau. Savo asociacijos puslapyje sergumigrena.lt ją galima rasti, stengiamės, kad ji būtų kuo prieinamesnė“, – kalbėjo L. Stanevičiūtė.
Pasak jos, viena iš priežasčių, kodėl žmonės neatpažįsta šios ligos – galvoja, kad ji gali būti tik su aura, tai reiškia visais požymiais prieš prasidedant migrenos priepuoliui. Tokie požymiai dažniausiai būna mirgėjimas akyse, jautrumas šviesai ir pan.
„Bet mano migrena yra be šių požymių, todėl netikėjau, kad tai gali būti būtent ši liga. Pykinimą, jautrumą šviesai jaučiu priepuolio metu. Mano skausmas prasideda paryčiais ir kartais prabudina, arba vakare, ir neleidžia užmigti. Sutrinka pusiausvyra, kalba, ypač pačioje priepuolio pradžioje atrodau taip, lyg būčiau išgėrusi. Tenka ir atsiprašinėti parduotuvėje pardavėjų, kad sunkiai galiu paduoti pinigus ar atsiskaityti kortele“, – pasakojo L. Stanevičiūtė.
Susitikimų stengiasi neplanuoti
Skausmas dažniausiai pasireiškia pasikeitus režimui, nebūtinai mitybos ar dienos, bet, pavyzdžiui, per keliones, šventes, poilsio dienas.
„Jei tuo metu reikia keliauti, mano darbotvarkė būna visiškai sutrikdyta. Kalbant apie darbą, per daugmaž 80 proc. priepuolių aš galiu eiti į darbą ir dirbu, žinoma, vaistų pagalba. Tačiau turiu planuoti savo tvarkaraštį taip, kad sumažinčiau išvykų ir komandiruočių skaičių, nes tai man sukelia papildomą riziką, kad gali ištikti priepuolis“, – sakė Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė.
Pasak jos, sunku pasiaiškinti prieš žmones, kodėl negali produktyviai bendrauti. Tenka vengti ir susitikimų planavimų tikslią valandą, nes kartais reikia pakoreguoti grafiką vien tam, kad pusvalandį ar valandą po vaistų galėtų palaukti, kol praeis skausmas.
„Nelabai noriu, kad mano draugai ar šeima matytų mane priepuolio metu, nes tai nėra džiuginantis vaizdas ir tikrai tuo metu nesu maloni pašnekovė. Kodėl ligą nustatyti užtruko metus? Visų pirma, dėl aplinkinių nuomonės, nes visi sakė, kad man galbūt tiesiog kokie nors mitybos sutrikimai, per mažai miego, per daug sportuoju ar esu pervargusi. Taip pat man trūko asmeninio ryžto, nes, kai kreipdavausi į šeimos gydytojus, ir jie nerasdavo man diagnozės, prarasdavau motyvaciją toliau ieškoti ligos“, – kalbėjo L. Stanevičiūtė.
Moteris sako, jog daug žmonių net nežino, kad turi migreną, nes trūksta informacijos, o visuomenė šiai ligai abejinga – dažnai galvoja, kad tai tik paprastas galvos skausmas.
„Iš tiesų tai labai stiprus skausmas, ateinantis kartu su kitais simptomais, kurie žmogų padaro nedarbingą arba neproduktyvų. Informacijos apie galvos skausmą yra labai daug, žmogus nebežino, kuo tikėti. Sergantiesiems reikia teisingos informacijos, o jos šiuo metu trūksta“, – sakė Migrena sergančiųjų asociacijos prezidentė.
Dideli iššūkiai sergančiajam kyla kasdien, kadangi ši liga dažnai nesuprantama tarp darbdavių, draugų, artimųjų.
„Svarbiausia sergančiajam yra informacijos sklaida ir ligos atpažinimas, pripažinimas tarp aplinkinių, visuomenėje. Bendradarbiavimas su darbdaviais, galbūt jie galėtų žiūrėti lanksčiau į darbo grafiką. Sergantysis jokiu būdu nenori išvengti darbo, jis tiesiog fiziškai negali dirbti. Tačiau tą darbą tikrai atliktų, jei būtų galimybė jį atlikti pusvalandžiu vėliau. Sveikatos priežiūros paslaugos taip pat turėtų tapti geresnės – reikėtų paprastesnės ligos gavimo lapelio procedūros, platesnio kompensuojamųjų vaistų spektro“, – sakė L. Stanevičiūtė.
Pirmieji priepuoliai gali užklupti dar nė neišmokus kalbėti
„Tyrimo duomenimis, net trečdalis žmonių mano, kad sergantieji migrena vengia darbinių, socialinių ir šeimos įsipareigojimų, be to, naudojasi liga, kad atkreiptų į save dėmesį. Beveik pusė mano, kad migrenos gydymas nėra sudėtingas, o net daugiau nei trečdalis mano, kad ši liga yra netinkamo, nesveiko gyvenimo būdo pasekmė“, – stereotipus apie migreną vardijo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos mokslų daktarė, Santaros klinikų gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė.
Migrena nėra psichikos sutrikimas – tai neurologinė, biologinį pagrindą turinti liga. Ja serga ir moterys, ir vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties. Ankstyviausi migrenos atvejai pastebėti vaikams, kurie dar nė nemoka kalbėti. Pasak gydytojos, dažniausiai migrena susergama lytinės brandos metu.
Migrenos be auros priepuolis trunka 1-3 paras, yra labai stiprus, blogėja įprastos fizinės veiklos metu (pavyzdžiui, nešant pirkinį, lipant laiptais ar pasilenkiant), yra lydimas jautrumo garsui, šviesai, pykinimo vėmimo.
„Skausmui malšinti reikia vaistų ir beveik nėra sergančiųjų migrena, kurie jų negertų. Tačiau atrasti tinkamus būtent vienam ligoniui, yra labai sunku. Jei pacientas nesugeba numalšinti skausmo, kviečia greitąją ir važiuoja į ligoninę. Priėmimo kambaryje tokių ligonių tikrai yra labai daug“, – sakė gydytoja neurologė Kristina Ryliškienė.
Išgyti visam laikui – neįmanoma
Užklupus migrenai su aura, laipsniškai keičiasi regos, jutimo, kalbos sutrikimas prieš priepuolį, kiekvieno simptomo trukmė nuo 5 iki 60 min. Po auros – migreninis arba nemigreninis galvos skausmas, kartais jo gali ir išvis nebūti. Vaistų nuo migrenos auros nėra, galima gydyti tik patį skausmą.
„Įprasto dažnio migrena yra 1-2 kartus per mėnesį, dažna – daugiau arba 1 kartą per savaitę, lėtinė migrena – 15 dienų per mėnesį. Kalbant apie migreną, niekas negalvoja apie tai, jog jos galima atsikratyti visam laikui, pacientų ir gydytojo siekis yra įprasto dažnio valdoma migrena“ – kalbėjo gydytoja.
Migrena sergantieji profilaktiškai kasdien turi gerti vaistus dėl to, kad rečiau skaudėtų galvą. Vaistai dažniausiai skiriami nuo hipertenzijos, depresijos ir epilepsijos. Manoma, kad migrenos paūmėjimui įtakos gali turėti mažiau judrus gyvenimo būdas, kompiuteris ir telefonas, stresą kelianti aplinka, bloga mityba.
Migrena turi savo kainą. Stokholmo aukštosios ekonomikos ir verslo mokyklos Rygoje docentė Agnes Lubloy, šiemet atlikusi tyrimą paskaičiavo, jog vidutinė migrenos kaina vienam žmogui per metus Lietuvoje – 721 eurų. Mažiau nei 30 proc. šios sumos sudaro tiesioginės išlaidos, t.y. su sveikatos paslaugomis susijusios išlaidos, o didžiąją dalį – netiesioginės išlaidos, daugiausia atsiradusios dėl to, kad žmogus arba neatvyko į darbą, arba negalėjo efektyviai dirbti.
Tikslios statistikos nėra, tačiau remiantis tarptautinių tyrimų duomenimis, manoma, jog migrena serga 11,4 proc. mūsų šalies gyventojų. Paskaičiuota, kad per metus migrenos „kaina“ Lietuvai siekia 149,62 mln. Eur, tai prilygsta 0,35 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.