Toks lengvas galvos svaigimas gali atsirasti ne tik atliekant staigius judesius. Jausmą tarsi žemė slysta iš po kojų galima pajusti ir būnant dideliame žmonių būryje. Galvos svaigimas gali varginti netgi ramiai sėdint ar gulint. Pasirodo, galvos svaigimas yra labai susijęs su arteriniu kraujo spaudimu ir jo gydymu.
Apie tai Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininkas, gydytojas neurologas, profesorius Antanas Vaitkus.
Profesoriaus teigimu, retai kalbama, kad galvos svaigimą gali išprovokuoti ir vaistai bei maisto papildai, netinkamai gydomas per didelis kraujo spaudimas.
„Būna, kad ateina pacientas, besiskundžiantis galvos svaigimu, ir aš jam nutraukiu kokius 4–5 vaistus. Kitus pakeičiame. Ne visais atvejais padidėjęs kraujo spaudimas yra ideopatinis, tai yra kaip pirminė liga. Dažniausiai tai gali būti įvairių priežasčių visuma. Dėl to nėra teisinga pamatavus kraujo spaudimą ir radus, kad jis padidėjęs, skirti vaistus ir laukti, kol su vaistais jis nukris“, – sakė pašnekovas.
Laidoje buvo paklausta, ar vaistai nuo kraujospūdžio šiais laikais nėra išrašomi per dažnai ir ne visada pagrįstai.
„Mano nuomone, kad taip. Kraujagyslių elastingumas bėgant metams negali nesikeisti. Jei turiu „jaunuolį“ 70 metų ir manau, kad jam spaudimas būtinai turi būti 120/80 mmHg, tai nelabai tiesa. Kita priežastis – visi įpratę kraujo spaudimą matuoti sėdint arba gulint. Kai turime pacientus, kuriems svaigsta galva, turime kitą reikalavimą – matuoti spaudimą atsisėdus, o po to pamatuoti 5 minutes pastovėjus. Jei spaudimas krenta, reikia peržiūrėti vaistus, nes dėl jų gali kilti galvos svaigimas. Be to, atsiranda tikimybė, kad blogės pažintinės funkcijos“, – kalbėjo prof. A. Vaitkus.
Pasak profesoriaus, su vaistais, skirtais mažinti kraujospūdį, kai kuriais atvejais dirbtinai sukeliamas nepakankamas kraujotakos aprūpinimas smegenyse, o tada gresia pažintinių funkcijų pablogėjimas. Žemas kraujo spaudimas yra vienas iš Alzheimerio ligos rizikos veiksnių.
„Dažnai pastebime, kad jei nerandame galvos svaigimo tikrosios priežasties, reikia peržiūrėti vaistų dėžutę. Be to, reikia peržiūrėti ir maisto papildus, nes jie gali turėti poveikį kraujagyslių skersmeniui. Todėl, jei nėra smegenų pažeidimų, vidinės ausies sutrikimų, bet galva svaigsta, būtinai turime peržiūrėti vaistus“, – pasakojo prof. A. Vaitkus.
Galva gali svaigti ir dėl virškinimo
Nuo to laiko, kai pašnekovas pradėjo dirbti ligoninėje, pasak gydytojo, diagnostika smarkiai pasikeitė. Šiuo metu diagnostine prasme, neurologija yra labiausiai pažengusi iš medicinos sričių, nes atsirado daug įrangos, kuri leidžia pakankamai giliai pažvelgti tiek į centrinę, tiek į periferines sistemas.
„Kai pradėjau dirbti, apie magnetinį rezonansą girdėjome tik tiek, kad už Atlanto yra atliekami šitie tyrimai. Apie tyrimus iš kraujo, iš smegenų skysčio skaitydavome tik spaudoje. Šie tyrimai reikalingi nustatyti pažeidimus esant autoimuninėms, onkologinėms ligoms. Vis dėlto tyrimai gali neparodyti tam tikrų pažeidimų. Tada turime mokėti paklausti paciento, kad jis papasakotų savo simptomus“, – kalbėjo gydytojas neurologas.
Pirmas klausimas, pasak gydytojo, kai ieškoma galvos svaigimo priežasčių, bet kiti gydytojai prieš tai pacientui nieko nerado, yra tai, ar turite aukščio baimę.
„Antras klausimas, kai prašome prisiminti vaikystę, ar galėdavote suptis, suktis, sėdėti automobilio gale ir nepykindavo. Kai kurie netoleruoja uždarų patalpų, jiems dėl to gali svaigti galva. Klausiame apie ausų uždegimus vaikystėje, ar buvo tonzilės, infekcijos, adenoidai, skausmai kvėpavimo takų, apie alergijas. Tai yra ligos, kurios ilgainiui pakeičia imuninės sistemos reakciją“, – galimas galvos svaigimo priežastis vardijo profesorius.
Įdomu tai, kad viena iš priežasčių gali būti ir virškinimo sutrikimai.
„Kai bandome nustatyti galvos svaigimo priežastis, klausinėjame ir apie virškinimo sistemą. Tai yra susiję, pavyzdžiui, refliuksas, Helikobacter pylori. Tai gali sukelti autoimuninį uždegimą“, – sakė prof. A. Vaitkus.
Jei svaigimas ūmus, verta kreiptis į priėmimą
Kai žmogui pirmą kartą prasideda galvos svaigimas, dažnai jį tai labai išgąsdina, nes tai sutrikdo darbingumą, sukelia nesaugumo jausmą.
„Jei svaigimas yra sukamojo pobūdžio, tave verčia, atsiranda šleikštulys, svaigimas į vieną pusę, labiau panašu į vidinės ausies problemas. Kai svaigimas ūmus, verčiantis gulėti lovoje, reikia gydytojo apžiūros, nes iš 10 atvejų 2 atvejai gali būti galvos smegenų sutrikimas“, – kalbėjo gydytojas.
Tad prasidėjus ūmiam svaigimui, kai žmogus guli ir negali pasijudinti, nes jį pykina, o prieš tai tokių problemų nebuvo, tikslinga važiuoti į priėmimo skyrių. Jei svaigimas pasikartojantis, dėl to jau buvo konsultuota, o vėliau jis pasikartoja po kelerių metų, tikėtina, kad priežastis gali būti ta pati, kaip anksčiau.
Viena iš trumpalaikio svaigimo priežasčių gali būti ir otokristalai arba kitaip – otolitai.
„Tikriausiai esate girdėję apie otolitus, kai svaigimas užtrunka keliolika sekundžių, priklausomai nuo padėties, kai vertiesi lovoje ar atsisėdi lovoje. Gali būti, kad naktį atsibundate nuo galvos svaigimo. Ramiai pabūni keletą sekundžių ir praeina – tai simptomai, kad svaigimas sukeltas otolitų“, – sakė gydytojas.
Otolitai yra vestibiuliarinio aparato struktūroje. Dėl tam tikrų priežasčių jie atitrūksta ir judesių metu pradeda judėti vidinėje ausyje, o tai sukelia svaigimą. Kartais tai gali sukelti ir sunkesnį galvos svaigimą ir vėmimą.
„Dėl to priėmimo skyriuose LOR gydytojai pacientui pasuka galvą į vieną pusę, į kitą, taip atsistato šie kristailai. Viena iš teorijų, kodėl jie atsiranda, yra ta, kad moterims jų atsiradimą paskatina osteoporozė, kita teorija yra autoimuninių ligų sukeltas kalkėjimas, skydliaukės funkcijų sutrikimas, kai kalcis atsiranda tam tikrose vietose“, – sakė profesorius.
