Tai liga, kuriai galima užbėgti už akių tikrąją šio žodžio prasme. Tik reikia, kad moterys ateitų pas ginekologą,“ – pranešime spaudai sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja ginekologė dr. Daiva Kanopienė.
„Skėsteli rankomis, kai išgirsti, dėl kokių priežasčių moterys reguliariai nesitikrina. Vis nebuvo laiko, bijojo, nemėgsta gydytojų, nėra ko eiti, kol neskauda... Dažna prisipažįsta – dešimt metų nebuvau pas ginekologą...“ – pasakoja gydytoja ginekologė dr. D. Kanopienė.
Kasmet Lietuvoje apie 430 moterų suserga ir apie 210 moterų numiršta nuo gimdos kaklelio vėžio ir tai yra mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimus gimdos kaklelyje, kol jie dar netapo piktybiniai.
Kiekviena Lietuvos moteris nuo 25 iki 60 metų, dalyvaudama profilaktinės patikros programoje ir nepamiršdama profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą, gali išvengti gimdos kaklelio vėžio. Moterims siūloma kartą per 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio atliekant citologinio tepinėlio tyrimą. Papildomai sumokėjus citologinį tyrimą galima atlikti panaudojus skystosios terpės technologiją, kuri leidžia ne tik nustatyti ikivėžines patologijas, bet ir parodo, ar moteris yra žmogaus papilomos viruso, kuris ilgainiui ir sukelia gimdos kaklelio vėžį, nešiotoja.
Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa Lietuvoje buvo pradėta 2004 m. liepos mėn., tačiau iki šiol joje dalyvauja tik pusė moterų iš tų, kurios pagal amžių turėtų dalyvauti. O juk Lietuva bendroje moterų sergamumo gimdos kaklelio vėžiu Europos lentelėje yra tarp blogiausius rodiklius turinčių šalių. Geresni rodikliai kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Didesnis sergamumas yra tik Rumunijoje.
„Gaila, kad iki šiol Lietuvoje nėra sukurta centralizuota kvietimų sistema, pagal kurią kiekvienai moteriai būtų siunčiamas kvietimas atvykti pas šeimos gydytoją ar ginekologą ir atlikti citologinį gimdos kaklelio tepinėlį. Tiesa, pirminės sveikatos priežiūros ar šeimos gydytojų centrai, taip pat ginekologų kabinetai kviečia, dažniausiai telefonu, savo pacientes dalyvauti programoje. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija su partneriais – mobilaus ryšio bendrovėmis – nuo praėjusių metų kvietimus dalyvauti visose profilaktinėse programose siunčia SMS žinute“, – sako dr. D. Kanopienė.
Nežino, kad galima profilaktiškai pasitikrinti
„Be abejo, mes, onkologai, labai džiaugiamės, kad programa vykdoma, – sako dr. D. Kanopienė. – Daugiau diagnozuojama ikivėžinių gimdos kaklelio ligų, neinvazinio vėžio ir ankstyvųjų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Deja, III–IV stadijų atvejų skaičiai išlieka panašūs kaip ir anksčiau – 2012 m. šių stadijų navikai diagnozuoti net 148 moterims, kas sudarė 35 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Neretai paaiškėja, jog moterys, kurioms diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, dažniausiai nebūna pasitikrinusios pagal programą, net nebūna girdėjusios apie galimybę profilaktiškai pasitikrinti. „Ikivėžinės būklės nesukelia jokių simptomų, pradinių stadijų vėžys nei skauda, nei moteris ką nors jaučia. Todėl labai svarbu, kad moterys išsiugdytų vidinę nuostatą – reikia tikrintis profilaktiškai, – sako dr. D. Kanopienė. – Pas ginekologą rekomenduojama apsilankyti kartą per metus, kas trejus metus reikia atlikti tyrimą – nuo gimdos kaklelio paimamas citologinis tepinėlis ir ištiriamas.“
Jeigu ištyrus tepinėlį nustatoma ikivėžinė būklė, gydymas – labai paprastas. Tai chirurginė procedūra, atliekama dienos chirurgijos skyriuje. „Moteris ryte atvyksta į gydymo įstaigą ir atlikus procedūrą tą pačią dieną gali vykti namo, – aiškina dr. D. Kanopienė. – Procedūra, kurios metu pašalinama pakitusi gimdos kaklelio dalis, dažniausiai rimtos įtakos sveikatai neturi. Gleivinė atsikuria, moteris gali pastoti, gimdyti.“
Skaičiai
Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirta pagal dažnumą moterų onkologinė liga pasaulyje. GLOBOCAN duomenimis, 2012 m. daugiau nei 527 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu ir daugiau nei 236 tūkst. mirė nuo šios ligos. 85 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuojama ekonomiškai atsilikusiose šalyse.
„Lietuvoje gimdos kalelio vėžys yra penktoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių ligų, – sako Nacionalinio vėžio insituto vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė. – 2012 m. mūsų šalyje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 31,6 atv. 100000 gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 11,3 atv. 100000 gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kalelio vėžiu rodikliai Europoje yra nustatyti Šveicarijoje, Maltoje bei Švedijoje.“
Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje irgi yra vienas didžiausių Europoje – 9,8 mirtys 100000 gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 3,7, o Šveicarijoje šis rodiklis tik 1,6 mirčių 100000 gyventojų.
Bloga kaimynų patirtis
„Dalyvaudama Tarptautinės vėžio registrų asociacijos renginiuose susipažinau su įdomia patirtimi, kuria pasidalijo kolegos iš Lenkijos nacionalinio vėžio registro, – pasakoja I. Vincerževskienė. –Lenkijoje išankstinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programa buvo pradėta vykdyti 2006 m. Ši programa nuo vykdomos Lietuvoje skyrėsi tuo, kad buvo tinkamai organizuota, t.y. kiekviena moteris, atėjus laikui profilaktiškai pasitikrinti, gaudavo centralizuotai išsiųstą asmeninį kvietimą apsilankyti savo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir atlikti pagal programą numatytus tyrimus.
Nuo 2006 m. iki 2015 m. profilaktiškai dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrinusių moterų skaičius Lenkijoje išaugo nuo 11 iki 42 proc. Tačiau 2016 m. Lenkijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad siųsti asmeninius kvietimus visų vėžio profilaktinių programų dalyvėms yra per brangu ir geriau dėmesį sutelkti į visuomenės informavimą per žiniasklaidą, socialines reklamas ir visuomenines akcijas. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Jau 2016 m. profilaktiškai dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrinusių moterų skaičius sumažėjo net 11 proc., palyginti su 2015 m., kai kvietimai dar buvo siunčiami.
Analogišką situaciją rodo ir kitų lokalizacijų vėžio profilaktinių programų rezultatai, t.y., atsisakius centralizuoto kvietimų siuntimo, ženkliai sumažėjo dalyvaujančių šiose programose asmenų skaičius. Tokia kaimynų patirtis tik dar kartą patvirtina, kad tik tinkamai organizuotos, pagal tarptautines rekomendacijas vykdomos ir centralizuotai koordinuojamos profilaktinės vėžio patikros programos gali duoti laukiamus rezultatus.“