Vieniems tai pasireiškia alergija, padidėjusiu jautrumu glitimo turintiems produktams, kitiems – net liga, rašoma pranešime spaudai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir kviečių, rugių, miežių atsisakyti tik tada, kai jie turi įtakos gerai savijautai. Kaip reiktų tai pastebėti?
Glitimo netoleravimas gali pasireikšti įvairiais negalavimais, kurie, iš šalies žiūrint, rodos, visai nesusiję. Dažniausi glitimo netoleruojantys žmonės jaučia energijos trūkumą, yra pavargę (64 proc. respondentų) ir skundžiasi sutrikusia virškinimo trakto veikla (55 proc. tyrimo dalyvių), rodo Kennesaw State universiteto mokslininkų atlikto maisto papildo su virškinimo fermentais „EatEnjoy Gluten“ tyrimų rezultatai. Vaidotas Urbonas prie simptomų sąrašo prideda ir pilvo pūtimo jausmą, viduriavimą, rėmens priepuolius, apetito sutrikimus, svorio kritimą.
Nors kodėl atsiranda virškinimo sutrikimai, nuovargis ir kiti simptomai, mokslininkai nėra radę vieningo atsakymo, V. Urbonas daro prielaidą, kad jie gali kilti dėl fermento, kuris suskaido glitimą, stokos. Tokiu atveju organizmas kovoja su ne iki galo suskaidytu glitimo baltymu ir taip sukelia nemalonius pojūčius. O bloga savijauta, anot gastroenterologo, gali reikšti tris skirtingus sutrikimus: alergiją glitimui, celiakiją arba jautrumą glitimui ne dėl celiakijos.
Reikia „klausytis“ savo organizmo
„Alergija glitimui dažniausiai pasireiškia valgant kviečius. Mat jie – vienas labiausiai alergijas sukeliančių produktų, – pasakoja V. Urbonas, – kaip ir bet kokią alergiją maistui, alergiją glitimui diagnozuoti sudėtinga. Kol kas tyrimai, galintys paprastai ir greitai diagnozuoti šią problemą, neištobulinti. Vienintelis ir šiuo metu tiksliausias metodas yra „klausytis“ savo organizmo ir pastebint, kad suvalgius produktų, kuriuose yra kviečių, kyla rėmuo, jaučiami pilvo skausmai ar viduriuojama, atsisakyti tokio maisto. Retesniais atvejais alergija gali pasireikšti ir odos bėrimais, dusinimu. Esant tokiems simptomams atsisakyti kviečių privaloma nedelsiant.“
Kur kas rimtesnė situacija sergant celiakija – kviečių, miežių, rugių glitimo netoleravimu. Tai imuniteto sutrikimo liga, kai glitimo netoleravimas toks stiprus, kad gali daryti įtaką ne tik žmogaus savijautai, bet ir sveikatai. Gydytojo V. Urbono 2012 metais atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad Lietuvoje 1 iš 750 moksleivių serga celiakija, kuomet Europos šalių asociacijos, vienijančios sergančius celiakija, atliktų tyrimų rezultatai byloja, jog ši liga vargina net 1 iš 100 Europos gyventojų.
Pasak gydytojo, celiakija yra susijusi su daugeliu ligų: sąnarių, kepenų, žarnyno ligomis, kaulų tankio mažėjimu, mažakraujyste. „Esant šioms sveikatos problemoms, dažnai reikėtų pagalvoti ir apie celiakiją. Ji gali būti kitų ligų priežastis. Negydant celiakijos galimos komplikacijos, išsivystančios net į onkologinius susirgimus: storosios žarnos ar stemplės vėžį“, – ligos mastą apibūdina gydytojas.
„Trečiasis sutrikimas, kurio atsiradimui įtaką daro produktai, kurių sudėtyje yra glitimo, – jautrumas glitimui ne dėl celiakijos. Ši problema, skirtingai nei kitos, itin ryškių ir lengvai atpažįstamų simptomų neturi. Mat jos esmė – geresnė savijauta, nevartojant produktų su kviečiais. Tyrimai tokiu atveju nerodo jokių celiakijai ar alergijai būdingų požymių, tačiau žmogus, skundęsis, pavyzdžiui, virškinimo problemomis ar sąnarių skausmais, pasijunta geriau tada, kai nevartoja produktų su kviečių glitimu. Jautrumas glitimui ne dėl celiakijos – medicinos pasaulyje gana neseniai atsiradusi, tačiau jau nemažam kiekiui žmonių, tarp kurių ir dainininkė Lady Gaga bei tenisininkas Novakas Džokovičius, diagnozuota, problema“, – pasakoja V. Urbonas.
Ginklas kovoje – griežta dieta
Glitimo netoleravimo gydymas, pasak gydytojo, yra griežta dieta. „Turintiems alergiją glitimui ar sergantiems celiakija nereikėtų valgyti nė trupinėlio duonos, sausainių, makaronų bei kitų produktų, kurių sudėtyje yra glitimo. Turintiems jautrumą glitimui ne dėl celiakijos dieta nėra tokia griežta – mažas kąsnelis duonos nepadarys didelės įtakos jų sveikatai. Juolab, kad jiems reikia riboti tik produktus su kviečių glitimu“, – sako V. Urbonas.
Antrasis vis populiarėjantis variantas – vis dažniau atsirandantys maisto papildai, padedantys suskaidyti baltymus. Tačiau net ir juos vartojant turintiems jautrumą glitimui ne dėl celiakijos užtektų tik mamos kepto „klasikinio“ torto gabalėlio ar poros „legendinių“ močiutės sausainių, o ne visos jų pintinės.