Vaikų ligoninės gydytoja hematologė, vaikų ligų gydytoja Audronė Mulevičienė nuo 2014 m. yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorantė. Jos tiriamojo darbo tema – „Kūdikių ir mažų vaikų mitybinių mažakraujysčių ryšys su biožymenų ir išmatų mikrobiotos pokyčiais“, o rezultatai kelia nerimą.
„Tiriu vaikus iki 3 metų amžiaus. Labai ryški tendencija – Lietuvoje vaikų sergamumas mitybinės kilmės mažakraujyste tikrai didėja, praktiškai dvigubai. 2010 m. visoje Lietuvoje šia liga sergančių vaikų buvo 15-20 (iš 1000), o dabar šis skaičius siekia 30-40 (iš 1000). Vaikų gimstamumas mažėja, sergamumas – tik auga“, - DELFI pasakojo specialistė.
Gydytojos teigimu, mamos neretai skundžiasi, kad vaikų hemoglobino lygis žemas, tačiau to nesusieja su mitybine mažakraujyste. Hemoglobinas yra sudėtinis baltymas. Žinant hemoglobino kiekį, galima spręsti apie tai kaip gerai kraujas perneša deguonį. Tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs hemoglobino kiekis gali būti rimtos ligos požymis ir parodo, kad raudonieji kraujo kūneliai negali gerai atlikti savo funkcijų - tai yra pernešti deguonį į ląsteles.
„Kai matome vaiko kraujo tyrimus, kurie rodo žemą hemoglobino lygį, vadinasi, organizmas ilgą laiką gyvena geležies stokos sąlygomis. Dėl to nukenčia absoliučiai visos organų sistemos – tiek širdis, tiek inkstai, o svarbiausia – centrinė nervų sistema. Pastarasis faktorius ir verčia medikus labiausiai nerimauti.
Jei vaikas ankstyvoje vaikystėje serga mitybine mažakraujyste, jam mokykloje sekasi prasčiau mokytis, sunkiau sukaupti dėmesį, jo rezultatai prastesni ir tokie išlieka iki mokyklos baigimo. Tai įrodo ilgą atokųjį poveikį“, - informavo A. Mulevičienė.
Mitybine mažakraujyste galima sirgti bet kuriame amžiuje – kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje ar net brandžiame amžiuje.
„Visgi kalbant apie vaikus yra dvi didelės amžiaus grupės – pirmieji gyvenimo metai, kai organizmas vystosi labai intensyviai ir pritrūkus geležies ima vystytis mažakraujystė, bei paauglystė, kurios metu jaunuoliai ima laikytis dietų, pasireiškia kiti mitybos ypatumai bei įv. virškinamojo trakto problemos, dėl kurių geležis nėra įsisavinama. Be to, šita liga nėra kartą gyvenime – ja galima sirgti ir pakartotinai, bet kuriame amžiuje“, - sakė gydytoja.
Per pirmus trejus vaiko gyvenimo metus vystosi jo pažintinės funkcijos – klausa, rega, kalbos suvokimas, šnekamoji kalba. Nėra abejonių, kad patirtas geležies deficitas turi didelę neigiamą įtaką tolesniam vaiko gyvenimui bei jo raidai.
„Gali būti, kad nėštumo metu mama pati sirgo mažakraujyste. Jos organizmas neturi geležies atsargų, todėl ir vaikas gimsta su mažesnėmis atsargomis. Vėliau netinkama mityba situaciją tik pablogina, rezervai išeikvojami ir vaikas suserga“, - tikino specialistė.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių vaikystėje, kūdikystėje – karvės pieno vartojimas.
„Vaikams iki 1 metų amžiaus karvės pienas yra nerekomenduojamas. Pasaulio sveikatos organizacija mamoms rekomenduoja vaikus žindyti iki 6 mėnesių amžiaus. Jei mama negali žindyti, pieną reikėtų keisti adaptuotu mišiniu, bet jokiu būdu ne karvės pienu. Šiame produkte geležies yra mažai ir net ta, kuri yra, pasisavinama sunkiai. Be to, karvės pienas blokuoja ir greta vartojamame maiste esančią geležį.
Po pusmečio, vaiką pradėjus maitinti kasdieniu maistu, dėmesys turi būti skiriamas tam, kuris turi daug geležies. Lengvai pasisavinamos geležies yra mėsoje, todėl vaikučiai turėtų vartoti pakankamą jos kiekį. Vegetariška, veganiška mityba vaiko organizmo poreikių nepatenkina. Daržovėse esanti geležis yra sunkiai pasisavinama. Pats organizmas dar turi ją apdirbti. Todėl net pusės metukų vaiko mityba turi pamažu tapti kuo įvairesnė, kokybiška, integruojant raudoną mėsą – veršieną, triušieną“, - vardijo Vaikų ligoninės hematologė.
Gydytoja tėvams pataria atkreipti dėmesį į tai, ką vaikai valgo ir kaip jie tai daro.
„Saldūs pieno produktai – ne ką geresni. Sūreliai, varškytės vaikui daug skanesni nei mėsa ar daržovės. Vaiko mityba ilgainiui tampa nepilnavertė – vienų medžiagų jis gauna per daug, o kitų – per mažai. Čia išryškėja tėvų atsakomybė – vaiką maitinti tuo, kas sveika, o ne tuo, ko nori vaikas“, - patarė gydytoja.
Galiausiai specialistė priminė nuolat atlikti privalomus profilaktinius tyrimus ir pastebėjus kraujo rodiklių pokyčius, kreiptis į vaikų hematologus.
Mažakraujystės ar anemijos gydymas priklauso nuo ją sukėlusių veiksnių. Jei anemijos priežastimi yra geležies ar vitaminų stoka, tikslinga didinti jų kiekį mitybos racione. Jei anemijos priežastimi yra kitos ligos, reikia jas gydyti.