„Žmogaus papilomos virusas – itin paplitusi infekcija, dažniausiai nesukelianti jokių simptomų bei neturinti požymių ir galinti sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų ir lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus, ikivėžinius ar vėžinius susirgimus.
Tyrimų duomenimis, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse labai varijuoja ir skirtingose amžiaus grupėse gali skirtis 10 kartų. Tai priklauso nuo žmogaus pirmųjų lytinių santykių laiko, seksualinių partnerių skaičiaus ir kitų veiksnių“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja gydytoja.
Virusas pavojingas tiek moterims, tiek vyrams
Gydytoja teigia, kad nors dažniausiai pasitaikantis viruso plitimo būdas yra lytiniai santykiai, juo galima užsikrėsti ir per odą. Taip pat virusą gimdymo metu moteris gali perduoti naujagimiui, tačiau toks scenarijus yra itin mažai tikėtinas ir retai pasitaikantis praktikoje.
Visi ŽPV yra skirstomi į didelės ir mažos rizikos genotipus: viruso tipai, perduodami per kontaktą su oda, pasižymi žema rizika ir gali sukelti karpų atsiradimą, tuo tarpu aukštos rizikos grupei yra priskiriami lytinių santykių metu perduodami viruso tipai, kurie padidina onkogeniškumo riziką.
ŽPV virusas kelia grėsmę ne tik moterims, bet ir vyrams, o pastariesiems kartais netgi pavojingesnis, nes jiems, dažniau nei moterims, yra nustatomas burnos ar gerklų vėžys, susijęs su ŽPV.
„Lytiniu keliu plinta net 40 iš 200 žinomų viruso rūšių ir būtent jie yra priskiriami didelės rizikos grupei, kadangi gali lemti gimdos kaklelio vėžio ir kitų onkologinių ligų išsivystymą. Be jau minėtojo gimdos kaklelio vėžio, aukštos rizikos ŽPV genotipai moterims gali sukelti makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį. Vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Abiejų lyčių žmonėms šie virusai gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas ir vėžį“, – teigia gydytoja ginekologė-akušerė M. Dubininienė.
Simptomai gali ir nepasireikšti
Gydytojos teigimu, užsikrėtus ŽPV yra kone neįmanoma išskirti konkrečių simptomų, kadangi dažnu atveju užsikrėtusių pacientų būklė išlieka nepakitusi. Būtent dėl besimptomiškumo šis virusas yra toks klastingas, nes laiku neaptiktas gali sparčiai išplisti. Užsikrėtę žmonės dažnai nežino, jog virusą (ar net kelis jo tipus) nešioja savo organizme ir platina kitiems asmenims.
Ginekologė-akušerė teigia, kad nors ŽPV dažniausiai yra besimptomis – tam tikri požymiai gali įspėti apie ligą. Karpos ant genitalijų, neaiškūs kraujavimai ar tepliojimas iš makšties – į visa tai nereikėtų žvelgti pro pirštus ir kuo greičiau užsiregistruoti vizitui pas ginekologą.
„Norint tiksliai sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs ŽPV, reikėtų atlikti specialų tyrimą, vadinamą PGR tyrimu skystoje terpėje. Jo dėka pacientui gali būti identifikuojami ŽPV genotipai. Didžiąją dalį gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia 16 ir 18 ŽPV genotipai, taip pat labai didelės rizikos laikomi 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66 genotipai, galintys sukelti tam tikrus vėžinius pakitimus“, – sako gydytoja M. Dubininienė.
Efektyviausiai nuo viruso apsaugo skiepai
Atsižvelgiant į faktą, jog ŽPV dažniausiai plinta lytiniu būdu, egzistuoja požiūris, jog norint apsisaugoti nuo viruso pakanka naudoti apsaugą lytinių santykių metu. Gydytoja pabrėžia, kad toks įsitikinimas nėra visiškai klaidingas, tačiau tinkamai naudojamas prezervatyvas gali apsaugoti tik iki 50 proc. užsikrėtimų šiuo virusu. Vienintelis išties efektyvus apsisaugojimo nuo viruso būdas – skiepai.
„Vienareikšmiškai geriausias būdas apsisaugoti nuo ŽPV – skiepai. Jų dėka pacientams užtikrinama didžiausia įmanoma apsauga ne tik nuo viruso sukeliamų infekcijų, bet ir nuo ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų atsiradimo bei vėžinių susirgimų“, – dalinasi M. Dubininienė.
Ji taip pat pabrėžia, jog skiepytis turėtų nepamiršti ir vyrai, kadangi ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų organų – tiesiosios žarnos, išangės, gerklų, burnos vėžį.
Gydytoja akušerė-ginekologė M. Dubininienė primena, kad vakcina gali būti skiepijami 9–45 metų amžiaus žmonės nepriklausomai nuo lyties, o visoje Lietuvoje 11 metų mergaitės yra nemokamai skiepijamos dviem vakcinos dozėmis. Kuo jaunesnis žmogus paskiepijamas – tuo geresnis imuninis atsakas susidaro.