Nesuskaičiuojama daugybė virusų
Epidemiologinė užkrečiamų ligų situacija yra nuolat kintanti, tarsi gyvas organizmas. Štai po pandemijos buvo pastebimas ne vienas skirtingų ligų protrūkis, o kai kurios iš jų ir visai nebūdingos.
„Patys mažiausi dažniausiai serga ūminėmis kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijomis. Mažieji susipažįsta su aplinka dažniausiai per burną, o tada nešvarumai patenka nuo daiktų, rankų. Aišku, dominuoja virusinės žarnyno infekcijos.
Kitos labai dažnos ligos, sudarančios didelę vaikų ligų gydytojų darbo dalį, yra ūminės kvėpavimo takų ligos“, – sako Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičienė.
Gydytoja teigia, kad infekcinių ligų yra beprotiškai daug, ir pateikia pavyzdį – vasarą ligonines buvo užplūdę sergantieji enterovirusine infekcija, o šis vienas virusas gali turėti net apie 300 skirtingų tipų. Taip pat yra ir su pneumokokine infekcija, o rotavirusinės infekcijos tipai netgi dar ne visi atrasti.
„Gamtoje cirkuliuoja milijonai skirtingų ligų sukėlėjų, todėl aišku, kad nuo jų visų vaikų apsaugoti negalėsime. Ką žinome geriausiai ir ką visada rekomenduojame, tai skiepyti vaikus.
Visgi, pagal tai, kas įtraukta į Lietuvos skiepų kalendorių, tai galime vaikus apsaugoti tik nuo 15 ligų. Tačiau šios ligos yra labai grėsmingos, galinčios baigtis mirtimi arba sukelti labai sudėtingas komplikacijas, galinčias palikti liekamuosius reiškinius“, – Santaros klinikų nuotolinėje konferencijoje kalbėjo vaikų ligų gydytoja.
Vienas pagrindinių infekcinių ligų simptomų yra karščiavimas.
„Būna išimtinių atvejų, kai vaikas serga, bet dar nekarščiuoja, tačiau, jei tai infekcinė liga, tik laiko klausimas, kada pradės karščiuoti. Medikų priežiūra reikalinga tada, kai būdingas aukštas karščiavimas“, – sakė doc. dr. I. Ivaškevičienė.
Kada skubiai kreiptis į gydytojus
Visgi, vos vaikui pradėjus karščiuoti, nereikia skubėti ieškoti vaikų ligų gydytojo ar važiuoti į priėmimą – iš pradžių svarbu stebėti, kas vyksta toliau, ir atkreipti dėmesį į 3 pagrindinius faktorius.
Visų pirma – kaip vaikas atrodo ir jaučiasi, nes tai atspindi centrinės nervų sistemos būklę. Jei vaikas nukritus temperatūrai jaučiasi normaliai, nori užsiimti įprasta veikla, žaidžia, nerimas kilti neturėtų.
Tačiau visai kita situacija, kai net nukritus temperatūrai vaikas lieka vangus, apatiškas, nesidomi aplinka, nenori užsiimti jokia veikla, tik gulėti – tokiais atvejais būtina atkreipti dėmesį.
Antra – kvėpavimo sistema. Jei vaikas kvėpuoja labai dažnai, atsiranda neįprasti garsai įkvepiant ar iškvepiant, reikia patogesnės padėties, kad būtų galima kvėpuoti – visa tai yra grėsmingi simptomai, kai reikia ieškoti pagalbos.
Stiklinės metodas
Trečia – kraujotaka. Vaikams jos būklę gerai atspindi oda. Jei oda labai išblyškusi ar papilkėjusi, neatrodo sveika, reikia atkreipti didesnį dėmesį.
Pats grėsmingiausias simptomas, jei jis pasireiškia su karščiavimu, tai hemoraginis bėrimas – neblykštantis, panašus į mėlynę bėrimas, dažniausiai ryškiai raudonas ar violetinis.
Jis gali būti vos kelių centimetrų, tačiau, jei paspaudus odą neišnyksta, ar uždėjus stiklinę per ją vis tiek lieka matomas, skubios pagalbos būtina kreiptis tuoj pat, nes hemoraginis bėrimas rodo grėsmę gyvybei.
Dar viena infekcinių ligų grupė yra sukelianti viduriavimą ir vėmimą. Tokiu atveju vaikas netenka skysčių ir elektrolitų, lengvai gali vystytis dehidratacija, o viena grėsmingiausių būklių yra inkstų nepakankamumas. Tad svarbu vos pradėjus vemti ar viduriuoti stengtis atstatyti skysčių balansą. O jei to nepavyksta padaryti, kreiptis į gydytojus.
„Taip pat reikia stebėti, kaip vaikas šlapinasi, nes jei netenkama skysčių, inkstai yra vienas pagrindinių organų, kuris gali nukentėti ir sukelti komplikacijas. Sutikus vemiantį, viduriuojantį vaiką visada paklausiame, kada vaikas šlapinosi. Jei prieš porą valandų, gana gausiai, viskas gerai, bet jei sauskelnės pakeistos vakare, o ryte dar sausos, tai tikrai grėsmingas požymis“, – vardijo vaikų ligų gydytoja.
Taip pat doc. dr. I. Ivaškevičienės buvo paklausta, kokia situacija yra dabar Santaros klinikų Vaikų ligų skyriuje.
„Šiuo metu turime įvairių pacientų, ligų spektras yra nuo vėjaraupių, įvairių odos infekcijų iki kvėpavimo infekcijų, rotavirusinės infekcijos. Turime ne vieną gripo atvejį. Tačiau kol kas didelio sergamumo padidėjimo, kas būdinga gripo sezono metu, dabar to nėra. Galbūt po savaitės jau kitaip kalbėsime, bet dabar situacija tokia“, – apibendrino gydytoja.
Hemoraginiai bėrimai būdingi ne tik meningokokinei infekcijai
Meningokokinę infekciją išduoda hemoraginio bėrimo elementai. Apie tai kiek anksčiau rašė „Delfi“.
Paprastai iš pradžių šie bėrimai būna mažesni, nelygiais kraštais, tamsesnės spalvos. Rekomenduojama net pasitikrinti, ar tai tikrai hemoraginis bėrimas – ar paspaudus stiklu tas bėrimas neišnyksta.
Jeigu bėrimai plečiasi, tai yra simptomas, kurį pamačius vertėtų kreiptis į gydytoją. Tiesa, hemoraginiai bėrimai būdingi ne tik meningokokinei infekcijai. Panašius bėrimus gali sukelti ir kiti bakteriniai sukelėjai. Tai gali būti streptokokinis sepsis, stafilokokinis sepsis, endokarditai, neinfekcinės ligos, pvz., vaskulitai.
Visą ankstesnį tekstą apie infekcijas rasite čia.