„Intensyvus prakaitavimas, arba hiperhidrozė, gali būti skirstomas į pirminį ir antrinį. Pirminis prakaitavimas žmones vargina dažniausiai, pastebėta, kad jis gali būti paveldimas ir yra susijęs su simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Pirminė hiperhidrozė dažniausiai pasireiškia paauglystėje, sulaukus jauno suaugusio amžiaus bei menopauzės metu, taip pat ji būdinga jautresniems ir rūkantiems žmonėms. Dažniausiai gausesnis prakaitavimas pasireiškia dienos metu, esant intensyvesnei protinei veiklai ar stresinėse situacijose“, – pranešime žiniasklaidai sako dr. J. Ūselienė.
Pirminio prakaitavimo metu dažniausiai prakaituoja tam tikros kūno sritys – pažastys, delnai, pėdos ir kirkšnys. Žmonėms tai sukelia diskomfortą, jie nejaukiai jaučiasi, bijo sveikintis paduodami ranką, gėdijasi ne tik nemalonaus kvapo, bet ir šlapių pažastų vaizdo. Vasarą šiems žmonėms taip pat kyla problemų dėl gausiai prakaituojančių pėdų, dėl nuolatinės drėgmės jie greitai nudėvi batus.
Pasak gydytojos, antrinei hiperhidrozei būdingas viso kūno prakaitavimas, dažniausiai pasireiškiantis naktį, kurį lydi troškulys, silpnumas ir dažnesnis šlapinimasis. Šį prakaitavimą gali išprovokuoti vartojami vaistai ar hormonų sutrikimai – tokiu atveju reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją endokrinologą ir spręsti sveikatos problemas.
Efektyvios kasdieninės priemonės
Prakaitavimą sumažinti gali antiperspirantas, visgi, svarbu atsižvelgti į tai, kuriai kūno zonai jis naudojamas – purškiami ir skysti rutuliniai antiperspirantai dažniausiai naudojami pažastų ir kirkšnių zonose. Tuo metu delnams ir pėdoms labiau tinkamos kremo ar pudros pagrindo priemonės.
Tačiau, kaip pastebi dr. J. Ūselienė, kai kurie žmonės yra alergiški antiperspirantams ar dezodorantams, kitoms panašioms priemonėms, arba jos nesuteikia komforto ar tokio poveikio, kokio norėtųsi. Tokiais atvejais verta apsvarstyti itin efektyvią alternatyvą – botulino toksino injekcijas. Jos rekomenduojamos esant pirminei hiperhidrozei ir gali būti atliekamos ne tik pažastų, bet ir padų bei delnų srityse.
Botulino toksinas veikia prakaito liaukų nervines galūnes, juo slopinamas neuromediatoriaus acetilcholino išsiskyrimas, todėl net ir stresinėse situacijose prakaitas neišsiskiria arba jo išsiskiria ženkliai mažesnis kiekis.
„Sumažinus gausų prakaitavimą tam tikroje zonoje, kitose kūno vietose jis nepadidėja, nes botulino toksinas veikia tik toje vietoje, kur buvo suleistas, ir sisteminio poveikio organizmui neturi. Taip pat svarbu paminėti, kad, mažinant prakaitavimą, kenksmingos medžiagos nėra sulaikomos – mūsų organizmas jas vis tiek sėkmingai pašalina“, – teigia gydytoja.
Trumpa ir neskausminga procedūra, rezultatas – ilgam
Procedūra trunka nuo 10 iki 15 minučių ir, pasak gydytojos, ji gali būti šiek tiek nemaloni, tačiau yra neskausminga. Prieš suleidžiant injekcijas, pasirinktose zonose užtepamas nuskausminantis kremas, kuris suveikia per 10–15 minučių.
Dermatologė teigia, kad pilnas procedūros efektas juntamas praėjus dviem savaitėms po procedūros. Vieno injekcijų kurso užtenka 6–12 mėnesių, per kuriuos pacientas pamiršta padidėjusio prakaitavimo problemą. Praėjus šiam laikotarpiui, jei prakaitavimas vėl suintensyvėja, procedūrą galima kartoti. Pasak specialistės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad prakaitavimo gydymas botulino toksino injekcijomis ne tik sumažina prakaitavimą – po procedūros atsiradęs komfortas pagerina žmonių gyvenimo kokybę.
„Vis dėlto, botulino toksino injekcijos nerekomenduojamos esant antrinei hiperhidrozei, kurią išprovokuoja endokrininės ligos. Pasireiškiant jai, visų pirma, vertėtų kreiptis į endokrinologą ar bendrosios praktikos gydytoją tam, kad būtų nustatyta tiksli prakaitavimo priežastis“, – pasakoja dr. J. Ūselienė.
Ji pratęsia, jog botulino toksino injekcijos prakaitavimo gydymui taip pat negali būti atliekamos vaikams, besilaukiančioms ir žindančioms moterims, sergantiems kai kuriomis retomis neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip didžioji miastenija bei nerekomenduojamos pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus.