Apie naujausias gydymo galimybes, Lietuvoje prieinamas imunoterapijos formas ir tai, ką svarbu žinoti kiekvienam onkologiniam pacientui, pasakojo Nacionalinio vėžio institututo Chemoterapijos skyriaus vedėja, gyd. onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė.
- Gal galite papasakoti apie tai, kokios imunoterapijos formos yra prieinamos Lietuvos pacientams?
- Imunoterapija kaip vėžio gydymo metodas nėra naujas ir žinomas jau gana seniai. Lietuvoje jau keletą dešimtmečių onkologai chemoterapeutai pažįstame interferoną, kuriuo gydydavome metastazavusį inkstų vėžį ir pažengusią melanomą. Pastaraisiais metais moklso pažangos dėka stebime sėkmingų gydymo rezultatų imunoterapijos vaistų srityje. Vyko ir tebevyksta daug klinikinių tyrimų, kurių sėkmingi rezultatai leido pradėti skirti imunoterapinius vaistus kasdienėje klinikinėje praktikoje.
Imunoterapijos vaistai, kurie galimi Lietuvos pacientams, sergantiems solidiniais navikais, šiai dienai yra nivolumabas, pembrolizumabas (PD-1/programuojamo žuvimo receptoriaus blokatoriai) ir ipilimumabas (CTLA-4/citotoksinių T limfocitų antigeno imuninės kontrolės punkto blokatorius. Šie vaistai nėra kompensuojami. Kol nauji efektyvūs brangūs vaistai nėra kompensuojami ligoniai naujus vaistus gali gauti dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose, Lietuvoje jau yra pacientų, gydytų šiais naujais vaistais.
- Ar ši gydymo forma gali, jūsų manymu, pakeisti tradicinį gydymą chemoterapija? Ar visada bus tiesiog greta?
- Kaip onkologė chemoterapeutė, nuolat dirbanti su medikamentine vėžio terapija, bei periodiškai susidurianti su naujais vaistais, iš savo, bei kolegų iš užsienio patirties, manau, kad apie visas naujų gydymų prognozes galime kalbėti tik remdamiesi mokslo įrodymais. Šiandien kalbėti, kad imunoterapija liks vienintelis gydymas, iš esmės pakeisiantis vėžio gydymo gaires, būtų anksti.
Norėčiau akcentuoti medikamentinio gydymo progresą kaip procesą, kai nuolat vėžio gydymas pasipildo naujais veiksmingais vaistais, o šiai dienai tai ypač siejama su imunoterpijos mokslo pažanga ir imunoterapiniais vaistais. O kalbant apie imunoterapijos vietą ir ateitį, turėtume analizuoti visumą, visų gydymo metodų ir įvairių medikamentinių terapijų ryšį su naujausiais vaistais, jų efektyvumus.
Bendrai stebime didelę pažangą medikamentinis vėžio gydyme, kuris tuoj skaičiuos 100 metų patirtį. Senoji klasikinė chemoterapija šiai dienai lieka veiksminga kai kurių vėžio gydymo atvejais, biologinė taikinių terapija labai sėkmingai pagerino kai kurių vėžio formų (kolorektalinio, krūties, inkstų, plaučių vėžio, neuroendokrininių navikų, kraujo ligų) gydymo rezultatus, dabar gerus rezultatus stebime imunoterapinių vaistų tyrimuose.
Kadangi vėžio vystymosi mechanizmai yra labai įvairūs, daugialypiai ir dar besikeičiantys vežinio proceso metu ar gydymo metu, todėl manoma, kad sėkmingiausio gydymo galėsime tikėtis, derindami skirtingo poveikio medikamentus, kur link praktiškai ir vystosi vėžio medikamentinis gydymas: chemoterapija derinama su biologiniais vaistais, taikinių terapija su gydymu hormonais ir t.t Jau dabar prognozuojama, kad net naujausias imunoterapinis vaistas vienas kažin ar bus pakankamai efektyvus, vyksta klinikiniai tyrimai, kai derinama keli imunoterapiniai vaistai, chemoterapija su imunoterapija, imunoterapija su taikinių terapija ir t.t.
- Kurie piktybiniai navikai labiau pasiduoda imunoterapijai?
- Moksliniame ar klinikinių inių tyrimų lygmenyje imunoterapijos vaistai praktiškai tiriami su visų lokalizacijų vėžiu. Imunologinių tyrimų dėka jau dabar aišku, kad kai kurios vėžio formos yra imunogeniškesnės, tai reiškia, kad joms gydyti gali būti sėkmingiau pritaikomas įvairios imunoterapijos rūšys. Šiai dienai tai melanoma, inkstų vėžys, plaučių nesmulkialąstelinis vėžys, šlapimo pūslės, prostatos vėžys ir kt.
- Šis gydymas, kaip suprantu, yra nekompensuojamas? Kodėl? Ar panašu, kad ateityje tvarka keisis?
- Minėti trys imunoterapiniai vaistai solidinių navikų gydymui šiai dienai Lietuvoje nėra kompensuojami. Vaistų kompensavimo tvarka numatyta LR įstatymais. Svarbus yra ekonominis veiksnys, vaistai yra brangūs, gydymas dažnai ilgas, trunkantis mėnesiais ar dar ilgiau, kas taip pat įtakoja vaistų kompensavimo mechanizmus.
Manau, visi naujausi efektyvūs vaistai pasieks Lietuvos ligonius, kaip buvo ir su ankstesniais vaistais (biologine taikinių terapija) bėda tik, kad vėlokai, keliais metais vėliau, nei apie juos išgirstam, o sergančiajam naujausių vaistų reikia čia ir dabar. Naujų vaistų įvedimui sutelktos visos pajėgos, onkologai, sveikatos politika, pacientų organizacijos, tačiau praktiškai matome, kad šiandienos naujausių onkologinių vaistų situacija netenkina nei ligonių, nei onkologų.
- Žmogus gali dalyvauti šių vaistų klinikiniuose tyrimuose. Papasakokite, apie tai plačiau - kokios būna sąlygos ir kokios rizikos?
- Klinikiniai tyrimai, kuriuose ligoniai, gydomi naujausiais vaistais, vyksta visuoe pažangiuose pasaulio vėžio centruose, universitetinėse ligoninėse. Tokie tyrimai tai puiki galimybė ligoniui gauti naujausią gydymą, kai gydantis onkologas jau nebeturi ką pasiūlyti iš Lietuvoje prieinamų vaistų, arba tai tokia vėžio forma, kuri nėra mažai jautri įprastiniam gydymui, greit progresuoja ir ligoniui net pradiniame gydymo etape jau reikia ieškoti efektyvesnių vaistų.
Kiekvienas onkologas chemoterapeutas gerai žino apie jo įstaigoje vykdomus medikamentinio vėžio gydymo klinikinius tyrimus, kuriuos gal pasiūlyti ligoniui. Tokių tyrimų vykdymo procedūra yra griežtai reglamentuota, numatyti įtraukimo ir neįtraukimo kriterijai, gali būti papildomos sąlygos, kurias klinikinį tyrimą atliekantis gydytojas puikiai žino ir supažindina ligonį. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose, ligoniui gali reikėti dažniau atvažiuoti tyrimams, gali daugiau pildyti dokumentacijos, anketų, bet svarbiausia, kad ligonis turi galimybę gauti kuo efektyvesnį nemokamą gydymą.
Rizikos, arba nepageidaujami reiškiniai susiję su tiriamuoju vaistu yra numatomi, aprašyti. Onkologas ligoniui, dalyvaujančiam klinikiniame tyrime, visada paaiškina, supažindina, duoda rekomendacijos kada ir kokius papildomus tyrimus daryti. Svarbus ligonio budrumas savo sveikatai, bei nuolatinė gydytojo priežiūra. NVI nuolat vykdomi naujausių vaistų klinikiniai tyrimai, ligoniai turi galimybę gauti efektyvius vaistus, šiuo metu vykdome šlapimo takų vėžio, prostatos vėžio imunoterapijos tyrimus.
- Ką patartumėte ligoniui, kuris serga onkologine liga ir pageidauja naujausio gydymo?
- Svarbu domėtis savo liga, gydymo naujienomis. Visus klausimus dėl medikamentinio vėžio gydymo kviečiame aptarti su savo onkologu. Ligonis turi teisę dalyvauti multidisciplininiuose jo ligos gydymo taktikos aptarimuose, kuriuose dalyvauja keli specialistai, jis gali užduoti klausimus.
Savo ligoniams mes visada akcentuojame, kad nėra nepatogių klausimų, visi onkologai suprantame, kad žmogus, neturintis med. išsilavinimo gali neteisingai suprasti ar interpetuoti perskaitytą informaciją, todėl ligonius nuolat mokome, kad komunikacija su medicinos personalu būtų kuo informatyvesnė, kviečiame ateiti į Paciento mokyklos paskaitas NVI ir t.t.
Ligonis, sergantis onkologine liga visada gali teirautis ir antros nuomonės. Tokia praktika yra visuose pažangiuose vėžio gydymo centruose. Pas mus į NVI irgi atvyksta ligonių ar jų artimųjų iš įvairių Lietuvos miestų, kartais iš užsienio teirautis antros nuomonės dėl gydymo taktikos, naujausių vaistų prieinamumo ar klinikinių tyrimų galimybės.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.