Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją. „Žinojau, kad už pusės metų turiu suplanuotą patikrą, todėl nusprendžiau palaukti. Prabėgus kelioms savaitėms, pastebėjau, kad guzelis tik didėja. Tai ir paskatino apsilankyti pas šeimos gydytoją“, – pasakojimą pradeda moteris.
Šeimos gydytoja Gitanai patarė pasikonsultuoti su gydytoju onkologu. Taip moteris atsidūrė Kauno klinikose. Atlikus reikiamus sveikatos būklės tyrimus, pacientei diagnozuotas agresyvios eigos trečios stadijos dešiniosios krūties vėžys, išplitęs į pažasties ir poraktikaulinės srities limfmazgius. Išsivysčiusiose šalyse šia onkologine liga suserga kas aštunta moteris ir šiuo metu tai yra dažniausia onkologinė liga pasaulyje.
Anot Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojos onkologės radioterapeutės ir Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos prezidentės Erikos Korobeinikovos, apie 80 proc. moterų krūties vėžiu suserga vyresniame kaip 45 metų amžiuje, o rizika susirgti padidėja, jei krūties ar kiaušidžių vėžiu sirgo artimi giminaičiai ar praeityje pačiai pacientei nustatyti gerybiniai krūties navikai.
„Taip pat riziką didina pakaitinė hormonų terapija, kontraceptiniai preparatai, antsvoris, piktnaudžiavimas alkoholiu, anksti prasidėjusios menstruacijos ir vėlyva menopauzė. Be to, krūties vėžiu dažniau serga moterys, kurios nėra gimdžiusios ar maitinusios krūtimis, – aiškina E. Korobeinikova. – Vienintelis rizikos veiksnys, kurį turėjo Gitana – ji nemaitino krūtimi.“
Įvertinus moters būklę, iš pradžių jai skirtas gydymas sistemiškai veikiančiais priešvėžiniais vaistais – chemoterapija ir biologine terapija. Tačiau onkologinė liga vis tiek liko išplitusi, taip pat nustatyta vėžio metastazės krūties odoje.
Pasak E. Korobeinikovos, dėl šios priežasties nuspręsta pacientei skirti agresyvesnį gydymą – radikalią spindulinę terapiją, švitinant dešiniąją krūtį ir sritinius limfmazgius.
„Papildoma didesnė spindulių dozė skirta navikui krūtyje, metastazėms krūties odoje ir pažasties bei poraktikauliniams limfmazgiams. Vėliau skirtas sisteminis gydymas, veikiantis navike esančius receptorius“, – teigia gydytoja onkologė radioterapeutė.
Prabėgus trims mėnesiams nuo pritaikyto gydymo ir pakartojus radiologinius tyrimus, pastebėta, kad navikiniai pakitimai krūtyje, odoje ir limfmazgiuose reikšmingai sumažėjo, o vėliau ir visai išnyko. „Po metų nuo gydymo pradžios Gitanai krūties vėžio dvi metastazės nustatytos plaučiuose, todėl tęstas gydymas biologine terapija ir skirta spindulinė terapija į židinius plaučiuose“, – pasakoja E. Korobeinikova.
Galiausiai navikiniai židiniai pacientės plaučiuose išnyko. „Praėjus beveik trejiems metams nuo onkologinės ligos diagnozavimo, sutelkus daugiadalykės medikų komandos pastangas ir profesionalumą, papildomai skiriant radikalų spindulinį gydymą, klastingą ligą pavyko sustabdyti“, – sako gydytoja onkologė radioterapautė.
Šiuo metu Gitana tęsia sisteminį gydymą biologine terapija, tačiau gyvena visavertį gyvenimą. „Dabar jaučiuosi daug geriau ir noriu paraginti kitas moteris, kad nelauktų ir nuolat tikrintųsi savo sveikatą, – tikina moteris. – Esu dėkinga visiems Kauno klinikų medikams už man sugrąžintą sveikatą ir puikius gydymo rezultatus.“
Kauno klinikose įdiegta spindulinės terapijos įranga leidžia efektyviai ir saugiai taikyti spindulinę terapiją, taikyti naujas spindulinio gydymo metodikas. Atsiranda galimybė taikyti labai lokalizuotą radikalią didelių dozių spindulinę terapiją į atskirus metastatinius navikų židinius. Toks gydymas pagerina onkologinių ligų kontrolę ir nutolina sisteminio gydymo poreikį.