– Kaip pasireiškia alerginis kontaktinis dermatitas?
– Tipiškai alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia odos uždegimu – odos paraudimu, paburkimu, bėrimu plokštelėmis, kartais pūslelėmis. Esant dažnam kontaktui su alergenu, pasireiškia lėtinė dermatito eiga, kuriai būdingas odos sustorėjimas, sukietėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, nukasymai, įtrūkimai. Kaip ir daugeliui kitų alergijų, kontaktiniam dermatitui taip pat būdingas niežulys. Jis gali pasireikšti ir retesnėmis formomis: dilgėline, daugiaforme eritema (raudonos dėmės ant odos, ypatingai rankose ir kojose), kontaktine granulioma (žiedinės formos rausvos papulės ar plokštelės) ir kt. Odos pažeidimas gali būti lokalus ar išplitęs. Plaštakos, veidas, akių vokai – dažniausios alerginio kontaktinio dermatito vietos, tačiau bėrimai gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Jie dažniausiai atsiranda praėjus 12–48 val. po kontakto su alergenu.
– Kokie alerginio kontaktinio dermatito rizikos veiksniai?
– Stebima tendencija, jog kontaktiniu dermatitu dažniau serga moterys nei vyrai. Alerginio kontaktinio dermatito rizika didesnė sveikatos priežiūros darbuotojams, kirpėjams, chemijos pramonėje ar grožio salonuose dirbantiems specialistams, mašinistams ir statybininkams.
– Kaip diagnozuojamas alerginis kontaktinis dermatitas?
– Alerginio kontaktinio dermatito tipas vienas nuo kito atskiriamas atliekant aplikacinius odos lopo mėginius. Šie mėginiai padeda išsiaiškinti, ar paciento odos pažeidimus galėjo sukelti padidėjęs jautrumas namų aplinkoje, darbe, gamtoje esančioms medžiagoms, kurių priskaičiuojama apie 5000.
Dažniausiai alerginį kontaktinį dermatitą sukeliantys alergenai, kuriuos naudojame atliekant tyrimus, yra sugrupuoti standartizuotų alergenų serijomis. Standartiniame rinkinyje pacientai tiriami dėl įsijautrinimo konservantams (parabenai, formaldehidas ir kt.), kvapiosioms medžiagoms, plaukų dažų, augalų alergenams, medikamentams, gumos alergenams, metalams, dervoms ir kt.
Kiti rinkiniai orientuoti į skirtingų profesijų atstovus, pavyzdžiui, grožio srityje dirbančius specialistus, odontologus. Taip pat monetų kolekcininkus ar pacientus, kuriuos beria nuo auskarų, kitų papuošalų ar tam tikrų vaistų. Jiems atliekami tyrimai su išplėstiniu metalų, skirtingų medikamentų rinkiniais. Aplikacinius mėginius galima atlikti ir su paciento atsinešta kosmetika ar medžiagomis.
– Kaip atliekami odos lopo mėginiai?
– Pirmojo vizito metu ant nepažeistos odos (nugaros srityje, kartais ir / ar žastų srityje) užklijuojami specialūs pleistrai su mažais metalo dubenėliais, į kuriuos įdedami alergenai. Pleistrai ant odos klijuojami 48 valandų laikotarpiui.
Antrasis vizitas įvyksta praėjus 48 valandoms nuo pirmojo vizito. Pacientui atvykus į ligoninę nuimami ant odos buvę pleistrai, įvertinami mėginiai.
Trečiajam vizitui pacientas atvyksta praėjus 72 valandoms po antrojo vizito, kurio metu įvertinamos reakcijos, atsiradusios buvusių mėginių vietose.
Odos paraudimas ir bėrimas alergeno vietoje rodo teigiamą odos reakciją. Šią vietą tuomkart gali niežėti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metu negalima prausti odos sričių, kuriose buvo klijuojami mėginiai.
– Kada negalima atlikti odos lopo mėginių?
– Odos lopo mėginių negalima atlikti, jeigu pacientė yra nėščia ar maitina krūtimi, yra išplitę odos pažeidimai nugaros odoje, pacientas yra stipriai įdegęs/-usi saulėje ar naudojosi soliariumu (paskutines 2–4 savaites), vartoja vidutines ar dideles dozes sisteminių gliukokortikosteroidų, ar kitus imunosupresinius vaistus.
– Kaip gydomas alerginis kontaktinis dermatitas?
– Šio dermatito gydymo esmė – nustatyti ir vengti alergenų, kurie sukelia odos pažeidimą. Dėl šios priežasties identifikuoti konkretų alergeną yra itin svarbu. Taip pat dermatito gydymui naudojami vietiniai (jei reikia ir sisteminiai) priešuždegiminiai vaistai, odos barjerinę funkciją atkuriantys kremai bei apsauginiai kremai, neleidžiantys alergenui patekti per odą. Gali būti taikomas gydymas fototerapija, prireikus – vietinis antibakterinis gydymas.