Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojo doc. Gedimino Urbono, nemokama patikra gyventojams dėl hepatito C – itin svarbus pasiekimas, padėsiantis išgelbėti daug gyvybių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. eliminuoti hepatitą C kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą visame pasaulyje. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto registro duomenis, per metus Lietuvoje nustatoma 240 naujų kepenų vėžio atvejų, iš kurių apie 40 proc. yra susiję su hepatito C infekcija. Gydytojau, ar tikėtina, kad eliminaciją pasieksime Lietuvoje?
– Iš tiesų, šis tikslas – ambicingas, bet pasiekiamas. Ilgą laiką ieškota būdų, kas ir kaip galėtų atrasti hepatitu C užsikrėtusius ir to nežinančius asmenis. Kadangi žmonės su savo šeimos gydytoju įvairiais sveikatos klausimais bendrauja daugiausiai, šio viruso patikrą, kaip skatinamąją paslaugą minėtiems gydytojams, nuspręsta vykdyti pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose.
Pas savo šeimos gydytoją nemokamai kartą per gyvenimą pasitikrinti galės visi šalies gyventojai, gimę 1945–1994 m., kadangi jie potencialiai gali būti užsikrėtę hepatito C virusu medicininių intervencijų, ypač kraujo ir plazmos perpylimo metu, taip pat kosmetologinių procedūrų metu. Tačiau nuo 1994 metų įdiegtas kraujo ir plazmos patikrinimas visiškai panaikino šį viruso platinimo kelią medicinos įstaigose.
Taip pat itin svarbu, kad rizikos grupės asmenys, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, kartą pabandę ar nuolat vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, ŽIV infekcija užsikrėtę žmonės ir pacientai, gydomi priklausomybės ligų klinikose, neatsižvelgiant į amžių ir lytį, greitąjį antikūnų prieš šį virusą tyrimą galės atlikti kartą per metus.
Poreikį įdiegti hepatito C patikrą šalyje, kaip vieną iš svarbiausių priemonių, siekiant Pasaulio sveikatos organizacijos tikslo – išnaikinti hepatito C virusą iki 2030 m., dar prieš keletą metų iškėlė gastroenterologų, infekcinių ligų ir šeimos gydytojų organizacijos.
Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta patikra pagaliau sudaro sąlygas pasiekti šį didelį tikslą, tačiau sėkmingam įgyvendinimui reikalinga efektyvi priežiūra. Todėl šeimos gydytojų, gastroenterologų ir infekcinių ligų gydytojų draugijų atstovai nusprendė susiburti į visuomeninę stebėjimo grupę, į kurią pakviesti dalyvauti ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos atstovai. Ši grupė sieks, kad šeimos gydytojams būtų teikiama metodinė informacija dėl patikros organizavimo ir stebėjimo, t.y., kaip aktyviai žmonės tikrinami, vertins rezultatus, juos lygins pagal šalies regionus, jog būtų užtikrinamas patikros tolygumas visoje Lietuvoje.
Svarbiausia, kad žmonės, kuriems nustatomas hepatitas C, laiku patektų pas gastroenterologus ar infekcinių ligų gydytojus, kurie jiems skirs reikalingą antivirusinį gydymą. Surasdama būdus, visuomeninė stebėjimo grupė prisidės prie būdų, kaip užtikrinti greitesnes konsultacijas dėl hepatito C išsityrusiems pacientams.
– Kaip vyks tyrimo skyrimas – domėtis ir registruotis turi patys žmonės, ar viskuo pasirūpins šeimos gydytojai?
– Sveikintina, jeigu patys žmonės norės išsitirti ir kreipsis, tačiau ir mes dirbsime visomis kryptimis, kad apie šią patikrą kalbėtų tiek šeimos gydytojai, kai pacientas atvyksta profilaktinei sveikatos patikrai ar besiskųsdamas tam tikrais simptomais, tiek šią žinią apie patikros naudą ir galimybes skleisime visuomenei.
– Valstybė ligų prevencijai skiria milijonus, tačiau gyventojai tuo nesinaudoja – praėjusiais metais VLK dalinosi tyrimu, jog aštuoni iš dešimties lietuvių yra girdėję apie galimybę nemokamai išsitirti dėl onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau tik kas antras ateina pasitikrinti. Ką manote apie šios patikros sėkmę?
– Aš su tokiu skepsiu ir nenoru naudotis nemokama patikra darbe nesusiduriu, nes tie, kurie nesirūpina savo sveikata, beveik niekada ir nesilanko gydymo įstaigose, net kai kankina ligų simptomai. Tokių žmonių yra Lietuvoje ir visame pasaulyje – pakeisti jų požiūrį į savo sveikatą nėra lengva. Tačiau didžioji dalis visuomenės yra edukuota, informuota ir atsakinga – per 30 šeimos gydytojo institucijos gyvavimo metų tapo įprasta, kad kone kiekvienas pilietis žino savo gydytoją, apsilanko ir pasitikrinti sveikatą dėl ligų prevencijos , o pats paciento ir gydytojo kontaktas kasmet tik gerėja. Todėl tikiu, kad šeimos gydytojams, informavus savo pacientus apie galimybę pasitikrinti dėl hepatito C, žmonės nepraleis progos pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata.
– O kaip šeimos gydytojai argumentuos patikros svarbą – kodėl svarbu nustatyti organizme tūnantį, bet simptomų dar nesukeliantį hepatito C virusą?
– Nauda labai paprasta ir be galo svarbi – šansas išgyventi arba gyventi ilgiau. Laiku nustačius hepatitą C ir jį išgydžius, nelieka vietos kepenų cirozei ir kepenų vėžiui – mirtinoms ligoms, kurias tiesiogiai sukelia šis virusas. Beje, tik žinodami, kad jį turite, galite pasirūpinti, kad virusu neužkrėstumėte namiškių.
– Tad kalbant apie šios ligos prevenciją, diagnozavimą ir gydymą – pagrindiniu iššūkiu lieka diagnozė, tiesa?
– Taip. Lietuvoje niekada iki šiol nebuvo atliekamas tyrimas dėl hepatito C profilaktiniu tikslu. Jis būdavo skiriamas tiems, kurių sveikata jau keldavo įtarimų. Bet labai svarbu suvokti, kad iki 1994 m. sveikatos priežiūros sistemoje nebuvo naudojamos vienkartinės priemonės, tad visi iki tų metų patyrę bet kokias intervencijas – skiepo dūrį, lankėsi pas odontologą, turėjo kokią nors operaciją – teoriškai gali būti užsikrėtę hepatito C virusu. Tokių žmonių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų duomenimis, gali būti iki 2 proc. Lietuvos populiacijos. Tai nėra mažai – kiekvieno šeimos gydytojo apylinkėje, kurioje yra pusantro tūkstančio pacientų, turėtų būti bent keli virusą nešiojantys ir to nežinantys asmenys.
– Kaip šeimos gydytojui pranešti teigiamus tyrimo rezultatus? Visgi niekas juk nesitiki patekti į tuos 2 proc.
– Jokia diagnozė nėra gėdinga. Juk ir COVID-19 pandemijos pradžioje buvo gėdinga prisipažinti, kad užsikrėtei virusu, nes tuomet tarsi atrodė, kad nesilaikei visų saugumo priemonių. Tad žmogų, sulaukusį teigiamo greitojo antikūnų testo rezultato, reikia nuraminti – ši liga yra išgydoma. Su šeimos gydytojo siuntimu žmogus „žaliuoju koridoriumi“ vyksta pas gastroenterologą ar infekcinių ligų gydytoją, kuris, atlikus papildomus tyrimus, paskiria gydymą. Kuo anksčiau pacientas pasitikrina ir sužino, kad savyje turi hepatito C virusą ir pradeda gydymą, tuo mažesnė viruso sukeltų komplikacijų rizika, o gyvenimo kokybė – geresnė.
– Gydytojau, o kas lemia, kad kai kurie žmonės dešimtmečius tyliai, be simptomų nešioja šį virusą?
– Tai – mūsų imuninės sistemos subtilybės. COVID-19 pandemija parodė, kokie skirtingi esame, kai pusė tos pačios šeimos susirgdavo, o likę ne. Visgi svarbu pabrėžti, kad trečdaliui žmonių per laiką šis virusas sukelia kepenų pažeidimus ir mirtinas ligas, tad tik laiko klausimas, kada tai bus.
– Tad, pabaigai, kaip hepatito C virusas išsiduoda, kad jei ne per patikros programą, tačiau tiesiog stebint savo kūno pojūčius, jau būtų metas pas gydytojus?
– Hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas – hepatitas – gali būti ūmus ir lėtinis. Daugumai pacientų (>80 proc.) ūmi hepatito C infekcija būna besimptomė, bet apie 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu. 60–70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu niekuo nesiskundžia ir nejaučia ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Patys simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7–8 savaitėms po užsikrėtimo. Jie yra nespecifiniai, todėl simptomus dažnai sunku atskirti nuo kitų ligų. Pacientą vargina didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinojo šono ar sąnarių skausmai. Užsikrėtus hepatito C virusu, 15–45 proc. pacientų pasveiksta savaime per šešis mėnesius, tačiau apie 50–85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu C.
Todėl labai raginu visus, nė karto gyvenime nesityrusius, gimusius 1945–1994 m. ar esančius rizikos grupėse, jau šiandien paskambinti savo šeimos gydytojui ir užsiregistruoti greitajam antikūnų prieš šį virusą tyrimui.
– Ačiū už pokalbį.