Visgi, ne visi atminties sutrikimai yra demencija, sako Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius. Bėgant metams žmogaus pažinimo funkcijos lėtėja – sulaukus 30–40 metų psichologiniai gebėjimai būna geriausi, vėliau reakcijos greitis, dėmesio koncentracija, atminties procesai po truputį lėtėja. Tačiau kasdieniame gyvenime to pastebėti kone neįmanoma.
„Kai bendraujame su vyresniais pacientais, dažnai išgirstame nusiskundimą, kad atmintis nebe tokia, kaip buvo anksčiau. Alzheimerio ligą galima įtarti nuo 65 metų, apie 5 proc. tokių žmonių jau turi demencijos požymius, o tai pensinio amžiaus riba. Skaičiai didžiuliai, dėl to vis daugiau kalbama, kad tai tampa didele problema“, – kalbėjo gydytojas neurologas.
Dažniausiai Alzheimerio liga diagnozuojama apie 75 metus, tokiu atveju sakoma, kad tai atsitiktinė liga, kuri dažniausiai nėra nulemta genetikos. Kai liga nustatoma anksti, iki 65 metų, dažniausiai tai būna šeiminiai atvejai, pasikartojantys iš kartos į kartą.
„Tada nustatomos genetinės mutacijos. Lietuvoje irgi yra kelios šeimos, kuriems nustatytos tokios mutacijos. Jei pacientas turi genų mutaciją, jam yra didžiulė rizika, kad anksčiau ar vėliau jam pasireikš Alzheimerio liga arba kokio nors kito tipo demencija“, – sakė dr. A. Vaitkevičius.
Pataria mokytis visą gyvenimą
Demencijos prevencija, kaip sakė gydytojas neurologas, dažnai sutampa su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija – sveika mityba, fizinis aktyvumas, miego higiena, rūkymo vengimas. Be to, labai svarbus smegenų lavinimas.
„Svarbu mokytis visą gyvenimą, tai smegenų pažinimo funkcijų rezervo kaupimas. Pensinis amžius daugeliu atveju apriboja socialinį gyvenimą, išnyksta pomėgiai. Tačiau socialiniai ryšiai itin svarbūs ypač vyresniame amžiuje, nes tai palaiko kalbos, orientacijos ir visas kitas pažinimo funkcijas“, – vardijo gydytojas neurologas.
Pasak gydytojo, rūpestis smegenimis turi būti daugelį metų, nuo pat vaikystės.
„Yra skambus posakis, kad smegenys seka paskui širdį, tai yra visi ateroskleroziniai procesai, kurie pasireiškia širdyje ar kraujagyslėse, anksčiau ar vėliau pasireiškia ir smegenų kraujagyslėse. Tai aterosklerozės rizikos mažinimas, kraujospūdžio, cukrinio diabeto reguliavimas, reguliarus fizinis aktyvumas.
Mankštintis reikia tam, kad būtų palaikyta smegenų kraujotaka, tokiu būdu patenka pakankamas deguonies kiekis. Gliukozė ir deguonis yra vieninteliai smegenų mitybos šaltiniai, pačios smegenys negali pasigaminti mitybos atsargų“, – kalbėjo gydytojas.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į klausos sutrikimus, mat jei jie nekoreguojami, vengiama klausos aparatų, apribojamas bendravimas, informacijos gavimas, o tai kenkia pažinimo funkcijoms.
Kaip diagnozuojama demencija?
Pasak gydytojo neurologo, šiuo metu populiariausias būdas diagnozuoti demenciją yra klinikinė diagnostika, kai gydytojai atlieka testus. Dr. A. Vaitkevičius pastebi, kad įtarti demenciją gali ir šeimos gydytojas. Pavyzdžiui, paprašyti paciento nupiešti laikrodį, surašyti valandas ir nupiešti rodykles, kurios rodo tam tikras valandas. Kita užduotis – paklausti metų, mėnesio ir dienos.
Nors atrodo, kad viskas paprasta, bet žmogui, turinčiam demenciją, tokia užduotis yra sudėtinga.
Vėliau atliekami sudėtingesni testai, kraujo tyrimai, galiausiai kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija. To reikia norint atmesti kitas ligas ir išsiaiškinti, ar nėra naviko, insulto bei vizualiai įvertinti pakitimus smegenyse.
Esant demencijai, kaip pabrėžia gydytojas neurologas, sutrinka ne tik atmintis ir pažinimo funkcijos, bet ir kasdienė veikla, elementarūs veiksmai, kurie riboja žmogaus savarankiškumą.
Tačiau tikrai ne visos demencijos yra diagnozuojamos, nes į tai atkreipiama per mažai dėmesio.
„Terminas senatvinė demencija nėra tikslus ir, sakyčiau, netgi klaidinantis. Senatvė neturi pasireikšti ligomis ir demencija. Vien susieti su amžiumi, numoti ranka ir pasakyti, kad nieko čia nepadarysi, yra blogas požiūris artimųjų ir gydytojų“, – sakė dr. A. Vaitkevičius.
Pasak gydytojo, demencijos požymius galima pastebėti ir pačiam žmogui.
„Jei žmogus pasiskundžia, kad sunkiau prisimena, blogiau orientuojasi ar negali sutelkti dėmesio, reikėtų apie tai pasakyti šeimos gydytojui. Kita vertus, net ir artimiesiems ne visada lengva pastebėti, nes pacientai ligos pradžioje sugeba labai gerai paslėpti simptomus – pajuokauti, kad pamiršo žodį ar faktą, papasakoti kitais žodžiais. Patys artimieji bando pateisinti simptomus vyresniu amžiumi.
Dažnai į ligoninę atvykstama tik tada, kai liga jau pažengusi. Daugiausiai pacientų yra su jau vidutinio sunkumo pažengusia liga“, – kalbėjo gydytojas neurologas.
Deja, demencijos priežastys vis dar tiksliai nežinomos. Manoma, kad liga prasideda keliolika metų prieš atsirandant simptomams. Todėl mokslininkai daugiausiai dėmesio kreipia į šį laikotarpį iki ligos požymių pasireiškimo, nes teoriškai tokiu metu būtų galima užbėgti jai už akių.
Šiuo metu demencija nėra pagydoma, bet skiriami vaistai, kurie stimuliuoja neuronus ir palaiko jų funkcija, bet nesustabdo ligos progresavimo. JAV praėjusią savaitę ekspertų grupė priėmė teigiamą sprendimą dėl trečio medikamento, kuris modifikuoja ligos eigą, Europos vaistų agentūra kol kas šių vaistų nepripažino. Tačiau ir tokie vaistai ligos neišgydytų, o tik sulėtintų jos eigą.