Krūties vėžys, nors yra rimta liga, kurią reikia kuo anksčiau gydyti, tačiau tai viena iš geriausiai gydomų piktybinių ligų, sako Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas daktaras, gydytojas radiologas Mantas Trakymas.
„Gydymo rezultatai šiais laikais įspūdingi, kai turime tiek diagnostikos, tiek gydymo galimybes, todėl ta baisioji liga anksčiau, dabar yra puikiai gydoma. Reikėtų keisti mąstymą, kad žmogus, sergantis krūties vėžio, tai nėra nuosprendis“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo dr. M. Trakymas.
Lietuvoje moterys dėl krūties vėžio nemokamai tikrinamos nuo 50 metų iki 70 metų, joms atliekamas mamografijos tyrimas. Šis vis dar apipintas įvairiais mitais, pavyzdžiui, kad tyrimas labai skausmingas.
„Iš tiesų tai suspaudimo laipsnis yra apskaičiuojamas automatiškai, tikrai nieko netraiško ir nebus taip, kad labai smarkiai spaudžia. Jei skauda, galima pasakyti ir tyrimą sustabdyti. Kita baimė yra dėl rentgeno apšvitos. Taip, ji yra, bet tokia minimali, kad skrendant lėktuvu spindulių yra daugiau. Be to, mamografija atliekama kas 2 metus, nebent reikia dažniau, todėl nereikia bijoti“, – sakė gydytojas.
Krūties vėžį labai svarbu rasti 1 ar 2 stadijoje, kol jis dar neišplitęs. Eiti pasitikrinti galima ir anksčiau nei 50-ies, bet kai kuriais atvejais reikėtų tai padaryti anksčiau.
„Anksčiau reikėtų nueiti, jei vartojami kontraceptikai, yra kontraceptinė spiralė implantuota, jei šeimoje kažkas sirgo krūties vėžiu, ypač jaunesniame amžiuje.
Moterims, kurioms nustatyti gerybiniai pakitimai, pavyzdžiui, cistų, fibroadenomų, joms, sakyčiau, pasisekė, nes jas nuolat tikrina, gerybiniai pokyčiai dažniausiai neperauga į piktybinius, tačiau yra truputį didesnė rizika nei bendros populiacijos“, – sakė laidos pašnekovas.
Naudinga ir vos pastojus atlikti krūtų patikrą ultragarsu, nes nėštumo metu krūtys pasikeičia ir pakitimus pamatyti sudėtinga.
„Pagrindinis tyrimo metodas yra mamografija, kitas tyrimas yra ultragarsu. Labai dažnai, kai krūtis yra tanki, pasakoma, kad po mamografijos reikalingas ultragarsinis tyrimas, bet nereikia išsigąsti, kad kažką rado. Tikrai nebūtinai, tiesiog tokiu atveju mamografija neduoda pakankamai informacijos.
Galima atlikti ir magnetinį rezonansą, ypač, kai yra paveldimumas, tačiau tai nusprendžia mamologai, radiologai ar genetikai. Kai nustatoma didesnė rizika, BRCA genas, sudaromas atskiras planas, kaip sekti, kaip dažnai tikrinti“, – kalbėjo dr. M. Trakymas.
Be to, ir patys vėžiai, pasak pašnekovo, būna skirtingi – vieni labiau agresyvūs, bet geriau pasiduoda gydymui, kiti mažiau agresyvūs, bet ne taip gerai gydomi.
„Gydymas šiais laikais labai kompleksinis, gydoma ne tik operacija, bet yra radioterapija, chemoterapija, biologinė terapija, nauji vaistai. Šiais laikais net pažengusios ligos atvejais turime didžiulį arsenalą, net ir tais atvejais šiuolaikinis gydymas suteikia ne tik viltį, bet ir pagalbą“, – sakė dr. M. Trakymas ir pridūrė, kad svarbiausia yra kuo anksčiau pasitikrinti.