Pasak urologo, prostatos arba priešinės liaukos vėžys yra antra pagal dažnumą onkologinė liga tarp vyrų po odos vėžio. Prostatos vėžio diagnozę kasmet Lietuvoje išgirsta daugiau nei pora tūkstančių vyrų. Tiesa, sumažinti šį skaičių itin padėjo profilaktinė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią nemokamas PSA (prostatos specifinis antigeno) tyrimas skiriamas vyrams nuo 50-ies metų, o tiems, kurių giminaičiai sirgo šia liga, – nuo 45 metų.
„Žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata ir prisižiūri, galėtų pirminį PSA tyrimą atlikti ir anksčiau, pavyzdžiui, 40 metų. Nors jaunesniems nei 40 metų vyrams prostatos vėžys pasitaiko rečiau, tikimybė vis tiek yra. Vyrai, kurių artimiausi giminaičiai – tėvas, dėdė, brolis – sirgo šia liga, turi būti pradedami stebėti anksčiau“, – teigia urologas D. Šukys.
Kuo anksčiau pagaunama liga, tuo daugiau šansų ją įveikti
Kaip ir dauguma vėžinių susirgimų, ankstyvose stadijose prostatos vėžys neturi juntamų simptomų. Dėl to daugelis vis dar linkę ranka numoti į profilaktinius tyrimus ir juos atidėti vėlesniam laikui. Tačiau, pasak D. Šukio, taip elgtis nėra atsakinga.
„Pradinių stadijų prostatos vėžys yra sėkmingai gydomas, didelė dalis prostatos vėžio būna mažai piktybiška, vėžio ląstelės dauginasi ir į kitus organus išplinta gana lėtai – per kelerius ar net keliolika metų. Dėl to gana nemažai daliai, JAV duomenimis, 60 proc. pacientų, kuriems nustatomas mažai piktybiškas prostatos vėžys, taikoma aktyvaus stebėjimo taktika. Atidžiai sekama jų būklė, dažniau atliekami tiksliniai tyrimai: PSA, magnetinio rezonanso tomografija, jei reikalinga – biopsija, nes yra tikimybė, kad vėžys toliau neprogresuos, taigi bus galima apsieiti be sudėtingo radikalaus gydymo ir galimų jo komplikacijų“, – sako gydytojas urologas.
Neretai svarbūs profilaktiniai tyrimai yra atidėliojami ir baiminantis, kad jų metu netikėtai bus aptikta liga, tačiau kalbėdamas apie prostatos vėžio prevenciją gydytojas nerimaujančius ramina: „Baimintis ir atidėlioti sveikatai svarbius tyrimus nėra pagrindo. Net jei kraujo tyrime aptinkama vadinamųjų vėžio žymenų – tai rodo, kad jau galima imtis tolesnių veiksmų: skirti stebėsenos planą ar, jei tolesnio ištyrimo metu randama jau pažengusi liga – aptinkamas navikas, skirti atitinkamą gydymą, kuris šiandien yra išties efektyvus, ir didelė tikimybė, kad pacientas pasveiks“.
O štai aptikus jau pažengusį ir į kitus organus išplitusį (metastazavusį) prostatos vėžį, prognozės kur kas liūdnesnės. Pasak gydytojo, tokiais atvejais belieka imtis veiksmų siekiant pristabdyti ligos progresavimą ir laimėti daugiau laiko. Tam taikomas gydymas hormonoterapija ar chemoterapija. D. Šukys pažymi, kad nors ir mažiau, tokių atvejų vis dar pasitaiko ir dėl to dažnai kaltas jau minėtas delsimas atlikti savalaikius tyrimus.
Nelaukite simptomų
„Jei pakitimai prostatoje vizito pas urologą metu yra apčiuopiami, vėžys yra jau galimai pažengęs. Tad profilaktika ir aktyvioji diagnostika yra būtina, norint išvengti užleistos, pažengusios ligos“, – sako urologas.
Prostatos vėžio diagnostika prasideda nuo laboratorinio kraujo tyrimo. Paėmus kraujo mėginį, jame ištiriama PSA koncentracija. Jei tyrimo rezultatuose pastebimas PSA reikšmės padidėjimas, skiriamas detalesnis – magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, leidžiantis pastebėti net itin smulkius pakitimus. Jei ir šis tyrimas sustiprina įtarimus dėl galimo prostatos vėžio, diagnozei patvirtinti arba atmesti skiriama biopsija – tyrimas, kurio metu paimami prostatos audinio mėginiai ir ištiriami histologiniu – ląstelių lygiu, leidžiančiu aptikti supiktybėjusias, t. y. vėžines ląsteles.
„Kol histologinio ištyrimo būdu nėra patvirtinama, kad tai tikrai vėžys, joks gydymas negali būti taikomas“, – pabrėžia D. Šukys.
Biopsija – ne visais atvejais
Gydytojas sako, kad po magnetinio rezonanso, dvejojant dėl biopsijos atlikimo, dar gali būti atliekamas vadinamasis „skystosios biopsijos“ tyrimas – naudojamas specialus šlapimo ištyrimo testas. „Šis tyrimas pagal įvairius rodiklius (PCA3, HOXC6, DLX1 ir kitus prostatos vėžio markerius) padeda nustatyti, kokia yra vėžio tikimybė, ir padeda nuspręsti, kuriems pacientams biopsijos kol kas atlikti nereikia ir užtenka tiesiog stebėti, o kuriems reikalinga biopsija. Jei šis tyrimas neigiamas, biopsijos poreikį įprastai galima atmesti“, – teigia urologas.
Jis primena, kad vyrams, kuriems, atlikus PSA tyrimą, gaunamas minimalus rizikos rodiklis (iki 1 ng/ml), tyrimą kartoti reikia po 5 metų, o rezultatui viršijus 3 ng/ml ribą, šeimos gydytojas pacientą siunčia pas urologą. Esant padidintai rizikai tyrimas kartojamas kas dvejus metus. Nemokama profilaktinė Prostatos vėžio prevencijos programa skirta visiems vyrams, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu nuo 50 iki 69 metų. Vyresniems ji neatliekama, nes laikoma, kad sulaukus 70 metų ji nebėra efektyvi.