Apie šią diagnozę DELFI kalbino VUL Santariškių kinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovą, gydytoją kardiologą, kardiochirurgą prof. habil. dr. Audrių Aidietį.
Laikas - svarbus
Aorta yra stambiausia žmogaus arterija, ja kraujas keliauja iš širdies per visą žmogaus kūną, nuo jos atsišakoja visos kitos arterijos. Profesorius A. Aidietis paaiškino, kad aortos sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių - vidinio sluoksnio (intima), tvirtesnio vidurinio sluoksnio (media) ir išorinio (adventitia). Aortos tvirtumas bei elastingumas priklauso nuo viduriniojo sienelės sluoksnio.
„Aorta susidaro iš kylančios dalies, lanko ir nusileidžiančios dalies, kuri savo ruožtu skirstoma į krūtininę ir pilvinę dalis“, - sakė gydytojas.
Kai pakenkiamas vidurinis sluoksnis, dažnai išsivysto aortos aneurizmos. Viena iš pagrindinių aneurizmų formavimosi priežasčių yra aterosklerozė.
„Aortos aneurizma yra nenatūralus, patologinis aortos spindžio išsiplėtimas, kai aorta išsiplečia net pusantro karto plačiau, nei turėtų būti. Tai įvyksta dėl pakitimų aortos sienelėse. Labai dažnai aorta išsiplečia ir dėl to, kad yra blogai koreguojamas arterinis kraujo spaudimas, dėl aterosklerozinių procesų. Kaltas gali būti ir Marfano sindromas bei kitos retos ligos“, - priežastis vardijo gydytojas.
Dauguma aneurizmų identifikuojamos atsitiktinai, dėl kokių nors kitų priežasčių (pilvo, skrandžio, krūtinės skausmų) atliekant pacientui tokius tyrimus, kaip kompiuterinė tomografija, ultragarsinis skenavimas ir pan.
Patologiniai pokyčiai gali sukelti aortos disekaciją, kai atsiskiria sienelę sudarantys sluoksniai, kraujas aukštu spaudimu patenka tarp sluoksnių ir vis labiau juos skiria vieną nuo kito.
Dažniausiai intimos įplyšimas ir aortos atsisluoksniavimas įvyksta kylančioje dalyje, netoli dešinės vainikinės arterijos pradžios“, - sakė gydytojas.
Centro vadovas paaiškino, kad aortos įplyšimas kylančioje dalyje vadinamas A tipo disekacija, o nusileidžiančioje dalyje – B tipo. Aortos atsisluoksniavimas yra itin pavojingas gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
„Įvykus A tipo aortos atsisluoksniavimui (kylančioje dalyje), gydymas labai aiškus ir visiems suprantamas – kuo greičiau būtina atlikti operaciją ir protezuoti kylančią aortą ir, esant reikalui, aortos lanką“, - sakė jis.
„Sienelė retai plyšta kiaurai. Vykstant aortos disekacijai, sienelė sluoksniuojasi, procesas gali plisti pagal visą aortos ilgį, ir žmogui tuo metu labai skauda. Skausmai tikrai būna labai žiaurūs, plėšiantys, plintantys. Jei disekacija įvyko kylančioje aortos dalyje, skausmas reiškiasi krūtinėje, plinta ir į kaklą, rankas, todėl labai sunku diagnozę atskirti nuo infarkto. Pilvo, nugaros skausmai išduoda nusileidžiančiosios aortos plyšimus“, - pasakojo profesorius.
3 faktoriai
„Vykstant aortos disekacijai gali būti užspaudžiamos įvairios aortos šakos, sutrinka atitinkamų organų mityba: gali nukentėti smegenų, inkstų, žarnyno ir kitų organų funkcija “, - vardijo A. Aidietis.
Į priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykus kenčiančiam pacientui, pirmiausiai reikia nustatyti tris dalykus.
„Turime išsiaiškinti, ar žmogui nėra įvykęs ūmus infarktas, ar nėra atsisluoksniavusi aorta – vadinamoji disekacija, ir ar nėra plaučių arterijos tromboembolijos. Visos šios ligos susijusios su staigia mirtimi, todėl veikti reikia labai greitai. Kuo greičiau diagnozuojame ligą ir pradedame ją gydyti, tuo rezultatai gali būti geresni. Žinoma, būna atvejų, kai ligonio nepavyksta išgelbėti net įdėjus visas pastangas“, - pripažino pašnekovas.
Į operacinę nuvežtam pacientui pirmiausia reguliuojamas spaudimas, o tada vyksta aortos protezavimas (protezuojamos ir kaklo – smegenis maitinančios – kraujagyslės).
„Todėl operacija vyksta smarkiai atšaldžius ligonį (iki 17-18 laipsnių C) ir tam tikru momentu net sustabdžius dirbtinę kraujo apytaką. Ji išties sudėtinga. Kardiochirurgams reikia ir įgūdžių, ir patirties“, - tikino A. Aidietis.
Įvykus aortos atsisluoksniavimui nusileidžiančioje dalyje ( B tipo) šiuolaikinės technologijos, jei tai įmanoma, leidžia pritaikyti endovaskulinį gydymas stentgraftu, kai specialus protezas įvedamas per šlaunies arteriją. Tokios metodikos jau taikomos ir Lietuvoje.
Gera žinia ta, kad aortos atsisluoksniavimas įvyksta retai.
„Tai nėra dažna liga. 100 tūkst. gyventojų per metus tenka 3-3,5 atvejų. Pavyzdžiui, lyginant su ūmiais infarktais, pastarųjų įvyksta daugiau nei 200 atvejų per metus (100 tūks. gyv.). Dėl to, kad ši liga gana reta, jos diagnostikos patirtis yra mažesnė, o tai gali lemti tam tikras klaidas“, - pabrėžė kardiologas.
„Aortos disekacijos vidutinis paciento amžius – 65 metai. Dažniau liga renkasi vyrus.
Visai dėl kitos priežasties aorta plyšta traumų metu. Dėl aortos plyšimų miršta 15-20 proc. į avarijas patekusių žmonių. Aorta dažniausiai plyšta toje vietoje, kur yra prisitvirtinęs aortą fiksuojantis raištis. Tad nors aorta ir buvo gana sveika, paveikta smūgio, ji plyšta. Tokiu atveju mirtis būna staigi, žmogus miršta įvykio vietoje“, - pasakojo A. Aidietis.