Nauji simptomai – viduriavimas ir pykinimas
„Delfi“ kalbinta šeimos gydytoja Jurga Dūdienė sako, kad vienas iš naujų ir dabar dažnai pastebimų simptomų yra viduriavimas.
„Labai dažnai dabar sergantiesiems pasireiškia viduriavimas, maždaug 20–30 proc. pacientų. Taip pat būna jaučiamas pykinimas, laisvesni viduriai. Kai kurie viduriuoja kelis kartus, o kiti 3–4 paras iš tualeto neišlenda. Atlikus kovido testus jie būna teigiami.
Kai kuriems COVID-19 dabar pasireiškia tik pykinimu ir viduriavimu, kaip užsikrėtus ne koronavirusu, o vadinamaisiais viduriavimo virusais. Tokiu atveju žmogui sloga ar gerklės skausmas būna vos jaučiamas, dažnai į jį net neatkreipia dėmesio“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Šeimos gydytoja sako sulaukusi ir kelių pacientų, kurie prarado uoslę, tačiau tai dabar jau išimtiniai atvejai. Dauguma susirgę patiria stiprius galvos skausmus, kaulų laužymą. Kai kuriems pakyla aukšta temperatūra, skauda akių obuolius, įvardijama, kad skauda net visą odą. Išlieka ir peršalimo, gerklės, nosies simptomai.
Antradienį spaudos konferencijoje šeimos gydytoja Alma Astafjeva taip pat kalbėjo apie pasikeitusius ligos simptomus.
„Pacientai jaučia pakankamai lengvus simptomus, kaip sloga, nosies užgulimas, bendras silpnumas, gerklės perštėjimas, kiek dažniau skundžiasi intensyviais galvos, nugaros skausmais. Kita dalis pacientų aktyviai karščiuoja net kelias paras iki 39 °C ir kosėja. Tipiniu požymiu kaip uoslės praradimas šiuo metu skundžiamasi rečiau, todėl apie tai, kad serga COVID-19, pacientai sužino tik atlikus greitąjį antigeno tyrimą“, – sakė A. Astafjeva.
Praeitos savaitės duomenimis yra pacientų, dėl COVID-19 ligos gulinčių reanimacijoje, taip pat praeitą savaitę užregistruotos dvi mirtys dėl šios infekcijos. Tai rizikos grupei priklausantys asmenys virš 65 metų.
Kaip gydytis viduriuojant?
COVID-19 gydymas ne rizikos grupės žmonėms – tik simptominis. Jei pasireiškia pykinimas ir viduriavimas, gydytoja pataria gerti labai sūrų mineralinį vandenį arba į paprastą vandenį įsipilti mineralų iš vaistinės.
Tiesa, jei pacientas priklauso rizikos grupei, gali būti skiriamas specifinis kompensuojamas antivirusinis vaistas. Svarbu jį paskirti pirmosiomis ligos dienomis, nes vėliau jis nebepadės, todėl visada pravartu pasireiškus simptomams kelias dienas iš eilės atlikti greituosius testus namuose ir, jei reikia, po jų kreiptis į šeimos gydytoją.
„Jei viduriavimas trunka kelias dienas, prisideda vėmimas, vien mineralinio vandens neužteks, reikia mineralų iš vaistinės. Juos reikia sumaišyti su vandeniu ir pasidaryti tirpalą. Ligos metu labai nukenčia žarnynas, todėl verta išgerti 5 dienų gerųjų bakterijų kursą. Ilgiau neverta, nes jos vis tiek nepasilieka kūne“, – sakė J. Dūdienė.
Greitąją pagalbą reikėtų kviesti tada, kai žmogus pats nebegali ateiti iki gydymo įstaigos, kurioje galima atlikti kraujo tyrimus, taip pat, kai pasireiškia labai stiprus galvos skausmas, svaigimas, dusulys, kai reikia sėdėti pasilenkus į priekį, jog būtų galima lengviau kvėpuoti.
Verta žinoti, kad riziką kelia ne tik jau gerai žinomi veiksniai, tokie kaip vyresnis amžius ar lėtinės ligos bei nutukimas, bet ir rūkymas.
„Atspėti, kuriam kokio sunkumo liga bus, neįmanoma. Tačiau pastebima, kad rūkantiems pacientams visos kvėpavimo takų ligos užsitęsia ilgiau ir sveikstama ilgiau. Be to, jiems bet koks virusas gali lengviau pažeisti gleivinę. Todėl rūkymas priskiriamas prie rizikos veiksnių“, – perspėjo J. Dūdienė.
Tuo metu šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad jo pacientai dažniausiai kreipiasi su vos jaučiamais peršalimo simptomais, nedaug pakilusia temperatūra ir šiek tiek užgulta nosimi ar skaudančia gerkle.
Gydytojai pataria pajutus nors ir menkiausius simptomus atlikti greitąjį testą, tačiau ne vieną, o kelis kartus skirtingomis dienomis. Mat pirmas testas dažniausiai būna klaidingai neigiamas.