Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo radiologo Dariaus Balčiūno tai nestebina. „Pastebime, kad širdies ir kraujagyslių ligos „puola“ vis jaunesnius. Kodėl? Pažiūrėkite, kaip žmonės gyvena, koks greitas jų gyvenimo tempas, pilnas įtampos ir streso bei mažai progų sveikai pavalgyti“, - sako jis.
Su gydytoju susitikome pašnekėti apie naują angiografą, kurio dėka bus siekiama anksčiau aptikti gyvybei pavojingas ligas.
Angiografija – vienas pirmųjų diagnostikos metodų, kuris buvo sukurtas neurologinei ir kraujagyslių sistemoms tirti. Tai - vidaus organų, dažniausiai širdies, kraujagyslių, rentgenografinis tyrimas, suleidus į jas kontrastinės medžiagos. Tyrimo metu padaroma rentgeno nuotrauka - angiograma, arba procesas stebimas ekrane.
„Atvirai kalbant, tai yra santechniko darbas. Vamzdžiai – tai mūsų kraujagyslės, kuriomis kraujas nuteka ten, kur jam reikia. Kraujas – mityba, mūsų maistas. Deja, kraujagyslės turi polinkį susirgti ateroskleroze – lėtine liga, kurios metu dėl arterijų sienelėse besikaupiančių riebalų ir kalcio, susidaro opėjančios ir randėjančios plokštelės. Trumpiau kalbant – kraugagyslės siaurėja. Jei čia būtų vamzdis, tai dėl jo užsikimšimo imtų prasčiau tekėti vanduo“, - vaizdžiai pasakojo jis.
Gydytojas aiškino, kad rentgeno spindulių pagalba galima matyti specialią vielą, kuri įvedama į kraujagysles. Kontrastinės medžiagos pagalba gydytojas stebi, kurioje vietoje yra kraujagyslės susiaurėjimas. Tada išpučiamas vielos pabaigoje užmautas balionas, kuris automatiškai praplečia susiaurėjusią vietą. Kraujagyslės sienelės spindis atsidaro ir kraujas vėl gali pratekėti.
„Tai nėra visapusiškas išgydymas, tai tiesiog palengvinimas ir pasekmių gelbėjimas. Širdis – gyvybiškai svarbus organas, kurio veiklai sutrikus pasekmės matomos ir jaučiamos labai greitai. Širdies kraujagyslės linkusios labiau, greičiau sklerozuotis.
Šis aparatas gudresnis, aiškiau „mato“ problemos vietą, jis yra saugesnis – mažesnė rentgeno spindulių apšvita tiek pacientui, tiek personalui. Visų aparatų principai tie patys – atkimšti kraujagyslę ir prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Kitaip neatkimšti – tik įlindęs su viela ir balionu“, - sakė D. Balčiūnas.
Gyvenimo būdo reikšmė
Klinikinės ligoninės gydytojo teigimu, labai svarbu suvokti, kad širdies ir kraujagyslių ligos ypatingos tuo, kad jei žmogus serga, jis serga visas.
„Pavyzdžiui, aterosklerozė vienas kraujagysles pažeidžia labiau nei kitas, tačiau bendrai kalbant – paciento visos kraujagyslės jau turi vienokių ar kitokių problemų. Visgi širdies kraujagyslių problemas žmonės daug greičiau pajunta. Simptomai ima trikdyti kasdienę veiklą, vystosi infarktai. Mes daugiau dirbame su periferija, kojų kraujagyslėmis. Kai žmogus sunkiai bepaeina, jis kreipiasi į mus, tačiau tai nereiškia, kad aterosklerozė nėra pažeidusi ir kitų lokacijų kraujagyslių“, - niūriomis prognozėmis dalijosi D. Balčiūnas.
Daug metų aterosklerozė nesukelia jokių simptomų. Klinikiniai aterosklerozės požymiai pradeda ryškėti, kai arterija susiaurėja 50 proc. ir daugiau.
„Tai yra amžiaus liga. Senstančiam žmogui aterosklerozė vystosi dažniau, sparčiau. Žiniasklaidoje pilna straipsnių, kad kalti riebalai, cukrus – viskas, bet ne pats žmogus. Aš manau, kad dėl kai kurių ligų kaltas gyvenimas, amžius. Žinoma, provokuojantys faktoriai yra aiškūs ir reikšmingi – rūkymas, prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka, tačiau organizmas neina jaunyn ir tą irgi turime suprasti.
Kai kurie žmonės turi polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kiti turi polinkį gyventi 100 ir daugiau metų. Viskas yra invidualu.Tačiau negalime vien tuo pasikliauti, kiekvienas mūsų renkamės, kokią senatvę turėsime. Dalykai, kuriuos galime pakeisti – mityba, fizinis aktyvumas. Jie ne tik lemia mūsų sveikatą, bet ir bendrą savijautą“, - teigė pašnekovas.
Gydytojo teigimu, retas pacientas, atsidūręs Invazinės radiologijos ir endoprotezavimo skyriuje, grįžęs radikaliai pakeičia gyvenimo būdą.
„Pokyčiai turi įvykti daug anksčiau, jau prieš tai, kai liga paguldo į patalą. Kai pacientas atsiduria pas mus, jo kraujagyslės dažniausiai būna pažeistos smarkiai, tad net pasikeitęs nebegali tikėtis sveikų kraujagyslių. Žinoma, galima tikėtis sulėtinti ligos grįžimą atgal į sunkią fazę. Sulėtinti ligos progresavimą.
Greitis priklauso nuo to, kaip žmogus gyvena, kokį turi polinkį ligoms. Labai didelį vaidmenį vaidina stresas. Pastebime, kad širdies ir kraujagyslių ligos „puola“ vis jaunesnius. Kodėl? Pažiūrėkite, kaip žmonės gyvena, koks greitas jų gyvenimo tempas, pilnas įtampos ir streso ir mažai progų sveikai pavalgyti. Visa tai palieka savo pėdsaką. Galvokite apie savo sveikatą taip – vos žmogus suauga, jis ima senti ir tampa atviresnis ligoms. Ląstelės nebe taip greitai regeneruojasi, jos sensta. Žmogus iš pradžių to nejaučia. Visi mes turime vienokių ar kitokių aterosklerotinių sankaupų, kurios kol kas dar netrukdo. Tačiau liga pamažu progresuoja. O jos progresas ir priklauso nuo mūsų sveikos gyvensenos“, - tikino specialistas.
Visgi nereikia manyti, kad visos širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką yra besimptomės, o kai smogia – tai mirtinai.
„Pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis. Daugelis žmonių į tai nekreipia dėmesio. Tačiau tai yra pagrindinis simptomas, o kai jau yra simptomai – vadinasi, šiek tiek pavėlavai.
Išeikime į gatvę ir pamatysime, kodėl lietuviai pirmauja pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Kol kas didelių pokyčių aš nematau. Kai pasens jaunoji karta, tada galbūt galėsime pasakyti, kad mūsų požiūris į sveikatą keitėsi ir davė teigiamų rezultatų. Kol kas apie tai kalbėti anksti. Dabar sensta ta karta, kuri gyveno sovietmečiu. Tie žmonės, kurie įpratę, jog valdžia jais pasirūpins. Žmonės, kurie neskyrė ir neskiria sau reikiamo dėmesio.
Kai išgirstu apie žmogų, mirusį dėl širdies ir kraujagyslių ligų, netikiu, kad jis visą laiką jautėsi gerai ir nejuto jokių simptomų. Tokie žmonės tiesiog neturėjo laiko savo sveikatai. Miršta žmonės, kurie per daug dirbo, nemokėjo sumažinti tempo, darbštūs ir akli mažiems savo negalavimams. Žmonės įvairūs. Vieni linkę dejuoti ir skųstis dėl menkiausio spuogo, kiti ignoruoja svarbius dalykus.
Todėl džiaugčiausi, jei būtų aparatų, kurie ne tik gelbsti žmones, tačiau kurie priverstų juos persigalvoti ir kitaip žvelgti į savo sveikatą“, reziumavo D. Balčiūnas.