„Visame pasaulyje didėjantį susirgimų inkstų akmenlige skaičių lemia besikeičiantis visuomenės gyvenimo būdas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka. Tai vienos iš priežasčių, kodėl ši liga dažniausiai nustatoma išsivysčiusių, ekonomiškai stiprių šalių gyventojams, tačiau akmenukai inkstuose formuojasi ir dėl daugybės kitų veiksnių, pavyzdžiui, sergant medžiagų apykaitos ligomis, esant metaboliniam sindromui ar sutrikus prieskydinių liaukų, kurios yra atsakingos už kalcio apykaitą organizme, veiklai“, – pranešime žiniasklaidai aiškina M. Raščius.
Įtakos inkstų akmenligės išsivystymui, pasak gydytojo urologo, turi ir gretutiniai susirgimai, ypač podagra. Jos metu šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje būna padidėjusi, kristalai kaupiasi sąnariuose ir inkstuose, kur ima formuotis šlapimo rūgšties (uratiniai) akmenys. Inkstų akmenys gali pradėti formuotis ir patyrus stuburo, galvos traumas ar sergant sunkiomis ligomis, kai pacientas ilgą laiką guli lovoje, nejuda.
Liga tyli, tačiau labai skausminga
Gydytojas urologas sako, kad inkstų akmenligės simptomų daugelis ja sergančių pacientų nė nepajaučia. Nedideli, taureliniai akmenys dažniausiai nustatomi atsitiktinai, žmogui apsilankius pas gydytoją dėl kitų priežasčių ir atlikus vidaus organų echoskopiją.
„Apie tai, kad serga inkstų akmenlige, pacientai neretai sužino tik ištikus priepuoliui, kurį sukelia iš inksto taurelės į šlapimtakį pajudėjęs akmenukas. Reaguodamas į akmenį šlapimtakis spazmuoja, pacientui ima skaudėti juosmenį, skausmas plinta žemyn į kirkšnį, vidinį šlaunies paviršių, vyrams – į sėklidę“, – sako urologas.
Inkstų akmenligės priepuolio metu jaučiamą stiprų skausmą dažnai lydi pykinimas, vėmimas, pacientus dažnai išpila šaltas prakaitas ir smarkiai pakyla kraujospūdis. Jeigu akmuo didelis ir neišjuda iš inksto, skausmas bus mažesnis, tačiau bus jaučiamas pastovus maudimas, tempimas viename šone.
Gydymo eiga – nevienoda visiems pacientams
M. Raščiaus teigimu, inkstų akmenligės priepuolio metu paciento būklę sunku sumaišyti su kitomis sveikatos problemomis, todėl gydytojai pirmiausia stengiasi palengvinti žmogaus jaučiamus simptomus, o vėliau atlieka tyrimus, kurie patvirtina diagnozę.
„Inkstų akmenligė paprastai nustatoma atlikus ultragarsinį tyrimą, kartais ir kompiuterinę tomografiją. Tuomet sprendžiama, kokį gydymą pacientui paskirti. Iš inksto taurelės jau į šlapimtakį pajudėję akmenukai paprastai šalinami chirurgiškai, operacijos metu suskaldant lazeriu“, – pasakoja gydytojas.
Urologas pažymi, kad inkstų akmenligę nustačius podagra sergantiems pacientams, vienintelis efektyvus gydymo būdas yra sureguliuoti organizmo pH lygį. Paskyrus specialius preparatus šlapimas nušarmėja ir inkstuose susiformavę akmenys ištirpsta.
Ką daryti, kad inkstų akmenligė neatsinaujintų?
Gydytojas urologas M. Raščius pabrėžia, kad tiek chirurginis, tiek medikamentinis inkstų akmenligės gydymas neužkerta kelio šio susirgimo pasikartojimui ateityje. Per penkerius metus su atsinaujinusiais inkstų akmenukais susiduria aštuoni iš dešimties pacientų, tačiau laikantis griežtų gyvenimo būdo ir mitybos rekomendacijų inkstų akmenligės atsinaujinimo tikimybė ženkliai sumažėja.
„Kiekvienam inkstų akmenligės pacientui rekomenduojama subalansuota dieta, patariama vartoti daugiau daržovių ir kitų skaidulinių produktų, taip pat patiekalus su mažiau druskos – jos per dieną galima suvartoti iki 4–5 g. Turėjusiems inkstų akmenų taip pat rekomenduojama kasdien išgerti daugiau nei pustrečio litro vandens, jį gurkšnoti visą dieną. Pacientams būtina palaikyti ir normalų kūno masės indeksą, dažniau sportuoti, mankštintis, vengti gausaus skysčių netekimo“, – pataria urologas.
Maudimo, tempimo ar skausmo inkstų srityje kamuojami žmonės turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes ignoruojama problema ilgainiui sukels dar didesnį diskomfortą, o būklės gydymui turės būti pasitelkiama chirurginė intervencija.