Kai kurios moterys sakė, kad gimdymo skausmai buvo lengvesni už inkstų akmenligės sukeltą skausmą. Jei jūs „pagimdėte“ bent vieną akmenį per visą gyvenimą, tai jūs dar esate laimės kūdikis. Kai kurie pacientai „pagimdo“ po tris akmenis per savaitę, o tai gyvenimą paverčia nesibaigiančia kančia.
Netikėtas smūgis – inkstų akmenligė
Akmenys inkstuose gali išgulėti daugybę metų nesukeldami jokių simptomų ar skausmų. Pasak vieno paciento, inkstų akmenligės sukeltas skausmas buvo toks intensyvus, kad atrodė, jog tave būtų sumušęs Mike'as Taisonas savo geriausiais karjeros metais.
Dažnai nustatomi nedideli, iki 1 cm, inkstų akmenys, tačiau kartais jie išauga tokie dideli, kad laiku nediagnozavus sunyksta inkstas ir jį tenka pašalinti. Didžiausias kada nors pašalintas inksto akmuo svėrė 2 kg. Dažniausiai pacientai apie inkstų akmenis nieko nežino, tačiau kai kurie inkstų akmenis „gimdo“ vieną po kito. Bene liūdniausio pasaulio rekordo savininkas buvo Donas Winfieldas. Jis per savo gyvenimą „pagimdė“ 6504 akmenis, kurių dydis buvo nuo nedidelės kruopelės iki pupos dydžio. Kartais jis „pagimdydavo“ po 22 akmenis per 24 valandas ir 35 akmenis per 5 dienas.
Inkstų akmenys – tarsi uždelsto veikimo bomba. Daugybę metų jie nesukelia jokių simptomų, tačiau vieną dieną staiga prasideda nepakeliamas šono skausmas, pykinimas ir vėmimas. Blogiausia, kada tai prasideda atostogaujant tolimuose kraštuose, skrendant lėktuvu. Dažniausiai skausmus kiek palengvina nesteroidiniai vaistai nuo skausmo. Tačiau ne retai prireikia narkotinių analgetikų ar net skubios operacijos, kurios metu šalinamas šlapimtakio akmuo arba drenuojamas inkstas specialiu vamzdeliu – stentu. Blogiausia, kai prasidėjęs inkstų akmenligės priepuolis komplikuojasi infekcija. Laiku nesikreipus į gydymo įstaiga arba laiku nediagnozavus ligos gali prasidėti sepsis ar net ištikti mirtis.
Inkstų akmenys ir pralaimėti karai
Šlapimo takų akmenys yra tokie pat seni kaip ir pati žmonija. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad ankščiau žmones dažniau kamavo šlapimo pūslės akmenys, tuo tarpu pastarąjį šimtmetį dažniau pasireiškia inkstų akmenligė. Inkstų akmenys randami mumijose, kurių amžius siekia 4500-5000 metų. Būtent egiptiečiai ir buvo vieni pirmųjų, kurių rašytiniuose šaltiniuose minimi duomenys apie inkstų akmenų gydymą. Vystantis civilizacijai daugėjo ir žinių apie šlapimo takų akmenų gydymą. Hindu ir graikų rašytiniuose šaltiniuose jau kalbama apie operacinį šlapimo takų akmenų gydymą. Operacijos būdavo atliekamos be anestezijos bei nieko nenutuokiant apie sterilumą. Mirtingumas dėl pooperacinių komplikacijų, žaizdų infekcijos buvo milžiniškas. Tačiau inkstų akmenligės sukeltas skausmas buvo toks nepakeliamas, kad žmonės griebdavosi menkiausio šiaudo, leidžiančio sumažinti skausmus.
Inkstų akmenligė taip pat kamavo daugybę iškilių asmenybių. Nuo inkstų sukeltų skausmų kentėjo Romos imperijos įkūrėjas Augustas Cezaris, Belgijos karalius Leopoldas I, Rusijos imperatorė Ana Ivanovna, Rusijos valdovas Petras I didysis ir kiti. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad būtent ne laiku prasidėjęs inkstų akmenligės priepuolis lėmė nelogiškus Napoleono I sprendimus Borodino mūšyje 1812 metų rugsėjo 7 diena. Napoleonas III greičiausiai pralaimėjo Prancūzijos-Prūsijos karą 1870 metais prasidėjus labai stipriam inkstų akmenligės priepuoliui. Jis mirė po trijų metų nesėkmingai bandant pašalinti šlapimtakio akmenį.
Geriau sunaikinti neleidus apie save žinoti
Labai dažnai pacientai nieko nežino apie inkstuose tiksinčias uždelsto veikimo bombas. Tik viduryje nakties pažadinęs nepakeliamas skausmas leidžia suprasti, kad prasidėjo inkstų akmenligės priepuolis. Pats geriausias būdas išvengti nemalonių siurprizų – reguliari sveikatos patikra ir pilvo organų echoskopija. Inkstuose nustačius nedidelį akmenį galima pabandyti jį „ištirpinti“ medikamentinėmis priemonėmis. Jei inksto akmuo didesnis ir yra iki 1,5 cm dydžio, tuomet geriausia jį pabandyti susmulkinti į nedidelius gabalėlius skaldant specialiu, neinvaziniu prietaisu – esktrakorporiniu litotriptoriumi. Jei akmuo labai kietas ir sunkiai suskyla, tuomet prireikia kelių ar net daugiau bandymų.
Kitas būdas suskaldyti inkste esanti akmenį – jį pasiekti lanksčių ureteroskopu per šlapimo kanalą ir jį suskaldyti lazeriu. Tuo trapu, jei akmuo labai didelis, kartais užimantis visą inkstą – koralinis, tuomet atliekamas akmens pašalinimas per nedidelę skylute šone. „Pagimdžius“ inkstų akmenį yra rekomenduojama laboratorijoje ištirti jo cheminę sudėti. Pagal tai galima skirti specifinę dietą ar gydymą, leidžiantį išvengti pasikartojančių akmenligės priepuolių. Turiu keletą pacientų, kurie per savaitę „pagimdo“ po tris ir daugiau akmenų. Tuomet būtinas išsamus organizmo metabolizmo ištyrimas bei specifinis gydymas, leidžiantis sumažinti akmenligės priepuolių dažnį ar visai jų išvengti.
Naujausios inkstų akmenligės gydymo galimybės
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra viena pirmųjų Lietuvoje, kur pradėtos taikyti neinvazinis inkstų akmenligės gydymo metodas – esktrakorporinė litotripsija. Šios procedūros sėkmingai taikomos jau daugiau nei 20 metų. Per tą laiką sėkmingai pagydyti tūkstančiai pacientų. Net Europoje yra labai mažai centrų, kuriuose būtų atlikta tiek daug šių procedūrų bei sukaupta tiek akmenų skaldymo patirties.
VMKL Urologijos skyriuje gydoma labai daug akmenlige sergančių pacientų, todėl čia yra sukaupta neįkainuojama patirtis gydant įvairaus tipo ir dydžio šlapimo takų akmenis. Džiugu, kad visai neseniai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės urologijos skyrius įsigijo vieną moderniausių ir naujausių inkstų akmenų skaldymo aparatą Lietuvoje. Specialaus prietaiso generuojamos ultragarso bangos yra sukoncentruojamos į nedidelį inkstų akmenį ir jis suskaldomas į smulkius fragmentus. Tam nereikia narkozės, o pacientas junta tik nestiprų stuksenimą šone. Kiti naujausi pirkiniai, tik visai neseniai į skyrių atkeliavę – labai modernus lazeris operacijos metu šlapimtakio akmenis suskaldantis į smulkias dulkes bei lankstus ureteroskopas leidžiantis pasiekti inkste esančius akmenis, kurių negalima sunaikinti kitais metodais.
Kaip išvengti inkstų akmenų?
Liaudies medicinoje yra visokių priemonių, leidžiančių išvengti inkstų akmenligės, tačiau daugumos priemonių efektyvumas paremtas tikėjimu, o ne mokslo įrodymais. Svarbiausia priemonė siekiant sulėtinti inkstų akmenų augimą arba visai jų išvengti – vartoti kuo daugiau skysčių. Rekomenduojama suvartoti tiek skysčių, kad paros diurezė butų 2-2,5 litro per parą.
Vartojant daug skysčių, sumažinamas šlapimo specifinis tankis bei sulėtėja akmenų augimo greitis. Taip pat svarbu valgyti kuo daugiau daržovių ir skaidulingo maisto, vengti druskos. Be to, inkstų akmenlige sergantiems pacientams būtina riboti gyvulinės kilmės baltymų iki 0,8-1 g/kg kūno svorio. Kartais pacientai, norėdami ištirpinti inkstų akmenis, pasikonsultavę su kaimynais, savo nuožiūra suvalgo po citriną per dieną, geria didelius kiekius vitamino C, sodą. Dar kiti pradeda sąmoningai vengti kalcio preparatų. To jokiu būdu nereikėtų daryti nežinant inkstų akmens sudėties ar organizmo metabolinių ypatybių, lemiančių akmenų atsiradimą.
Pavyzdžiui, vitaminas C gali tik pagreitinti kalcio oksalato akmenų gamybą. Tik atlikus būtiniausius tyrimus sprendžiama dėl šlapimo šarminimo arba rūgštinimo. Organizme susidarant kalcio oksalato akmenims reikėtų vengti rabarbarų, špinatų, riešutų, šokolado, kavos, pupelių ir kitų maisto produktų. Be to, labai svarbi gyvenimo būdo korekcija. Nutukimas ir arterinė hipertenzija didina inkstų akmenligės riziką.