Didėjantį sergamumą insultu lemia tokie veiksniai kaip senstanti visuomenė, nesveika mityba, žalingi įpročiai, fizinio aktyvumo stoka. Svarbu pabrėžti ir tai, kad liga dėl įgimtų ar retų priežasčių gali sirgti ir jauni žmonės. Visgi, specialistų teigimu, net 80–90 proc. atvejų šios ligos būtų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą, todėl rekomenduojama ugdyti sveikos gyvensenos principus vaikystėje ir rūpintis savo sveikata suaugus. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja neurologė Viktorija Rogožinskaja pranešime žiniasklaidai sako, kad insulto prevencija ir mokėjimas atpažinti insulto simptomus gali ne tik apsaugoti nuo gresiančios negalios, bet ir išgelbėti gyvybę.
Kas yra insultas?
Insultas – tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuomet žūva galvos smegenų ląstelės. Pasak V. Rogožinskajos, skiriami du pagrindiniai insultų tipai: išeminiai ir hemoraginiai.
Išeminis insultas (dar vadinamas galvos smegenų infarktu ir sudarantis apie 85–88 proc. atvejų) ištinka, kai galvos smegenis maitinanti kraujagyslė užsikemša trombu ilgesnį laiką ir smegenų audinys negauna kraujo. Dažniausiai šio tipo insultas ištinka esant pažeistoms smegenis maitinančioms arterijoms ir jose formuojantis trombams arba sergant širdies ligomis (pvz. aritmija), kai trombai atkeliauja iš širdies ir užkemša smegenis maitinančias arterijas. Jeigu užkimštoje arterijoje kraujotaka per kelias minutes savaime atsistato, tai reiškia, kad įvyko praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Tokiu atveju simptomai praeina per 24 val. be liekamųjų reiškinių, tačiau minėta būklė dažnai įspėja apie gręsianti išeminį insultą.
„Aterosklerozė pažeidžia arterijų sieneles. Vykstant uždegimui, išveši kraujagyslių ląstelės, nusėda cholesterolis ir kiti produktai, formuojasi plokštelė, siaurinamas kraujagyslės spindis. Padidėjus arteriniam kraujo spaudimui plokštelė gali įplyšti dėl mechaninio pažeidimo. Plokštelės viršūnei atitrūkus nuo pagrindo, vystosi procesai dėl kurių kraujo kūneliai ir suaktyvėję tam tikri baltymai ima formuoti trombus“, – pasakoja gydytoja neurologė.
Hemoraginio insulto metu plyšta galvos smegenis maitinanti kraujagyslė (dažniausiai – jau pažeista aterosklerozės) arba plyšta kraujagyslės sienelės išsiplėtimas (aneurizma) ir kraujas išsilieja į smegenis ar aplink jas. Hemoraginis insultas sudaro 10–15 proc. atvejų, jis dažnai būna sunkios eigos.
Pacientui, atvykusiam į pirminę sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją nustatomi insulto rizikos veiksniai ir galimybė juos koreguoti, t.y. pradedama pirminė profilaktika, kurios tikslas – sumažinti praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio (PSIP) ar pirmojo insulto tikimybę. Vis dėlto, jeigu insulto simptomai pasireiškia, pacientą bei jo artimuosius įprastai jie užklumpa netikėtai. V. Rogožinskaja pabrėžia, kad tokioje situacijoje labai svarbu nepasimesti ir kuo greičiau kviesti pagalbą numeriu 112, net ir tuo atveju, jeigu insulto simptomai pilnai praėjo. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje net 85 proc. patyrusių insultą į medikus kreipiasi per vėlai
Kaip atpažinti insultą?
Nors apie šią ligą yra girdėjęs kiekvienas, remiantis apklausų duomenimis, net 40 proc. žmonių negali teisingai įvardinti nei vieno insulto simptomo. Gydytoja neurologė primena simptomus, išduodančius, kad žmogų greičiausiai ištiko insultas:
- Staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas arba jutimo sutrikimas, ypač vienoje pusėje.
- Staigus kalbos arba jos supratimo, orientacijos sutrikimas.
- Staigus regos sutrikimas viena arba abiem akimis.
- Staigus galvos svaigimas su pykinimu ir vėmimu, rijimo sutrikimas.
- Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas
- Staigiai prasidėjęs neįprastai stiprus galvos skausmas.
Kas daroma ištikus insultui?
Paskambinus numeriu 112, atvykusi greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada pristato ligonį į artimiausią insulto centrą ar tarpinės pagalbos ligoninę, kur ištisą parą dirbantys gydytojai neurologai atlieka reikiamus tyrimus, patvirtinančius arba paneigiančius insulto diagnozę. Specialistė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu fiksuoti simptomų atsiradimo laiką. Gydytojai neurologai sako, jog laikas yra smegenys. Tai reiškia, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnio rezultato galima tikėtis. Nors kartais, net ir sureagavus greitai, liga gali būti negailestinga ir baigtis mirtimi, kai kuriems insultą patyrusiems žmonėms nelieka reikšmingų liekamųjų reiškinių. Kitiems, deja, tampa reikalinga pagalba kasdienėje veikloje ar apsitarnaujant, daliai žmonių prireikia slaugos.
V. Rogožinskaja sako, kad gydant pacientą stacionare labai svarbu kuo anksčiau pradėti taikyti reabilitaciją. Ligonis konsultuojamas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ūminiu ligos laikotarpiu, nesant priešparodymų pradedamas I reabilitacijos etapas. Svarbus darbas su motorinėmis ir pažintinėmis funkcijomis, taip pat su kalba ir koordinacija. Su pacientu dirba specialistų komanda. Jeigu pacientas atitinka II reabilitacijos etapo kriterijus, gydymas tęsiamas stacionarinės ar ambulatorinės reabilitacijos skyriuje. Prarastų funkcijų atstatymas labai priklauso nuo to, kiek smegenų audinio žūva ir kur šis pažeidimas lokalizuojasi. Sveikimo procesui tai pat labai svarbi komplikacijų kontrolė, nes šios pasekmės kelia pavojų. Dalis pacientų negali nuryti maisto ir skysčių, tad paspringsta, tuomet didėja plaučių uždegimo rizika, gali išsivystyti mitybos nepakankamumas ir dehidratacija, kuomet organizme reikšmingai sumažėja vandens. Gulintiems lovoje pacientams svarbu išvengti pragulų, giliųjų kojų venų trombozės, atpažinti dubens organų funkcijos sutrikimus. Ligos eigą apsunkina gretutinės infekcinės ligos. Insultą patyrusiems pacientams dažnai pasireiškia depresija, todėl svarbu atpažinti jos požymius ir skirti optimalų gydymą.
Išleidžiant ligonį į namus ir siekiant išvengti pakartotino insulto pateikiamos antrinės profilaktikos rekomendacijos. Akcentuojama profilaktikos kontrolės pas šeimos gydytoją, neretai – ir gydytoją neurologą ar kitus specialistus svarba, nes kovoje su insultu itin reikšmingas yra medikų ir paciento bendradarbiavimas ir atsakingas požiūris. Apžiūros metu galima nustatyti nusilpusios galūnės spastiškumą – tai padidėjęs raumenų tonusas, kuris yra vienas iš liekamųjų reiškinių, trikdantis judėjimą, keliantis skausmą, bet efektyviai gydomas botulino toksino injekcijomis. Procedūra kuriam laikui atpalaiduoja per daug įsitempusius raumenis, kas pagerina paciento judėjimą ir komfortą.
Pacientui svarbu nenutraukti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo nurodytų rekomendacijų ir tęsti darbą su prarastomis funkcijomis kiek įmanoma ilgiau, siekiant progreso. Svarbu sukurti tinkamą namų aplinką insultą patyrusiam asmeniui, kuomet yra pablogėjęs jo savarankiškumas ir apsitarnavimas, taip pat paskatinti naudotis įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis.
Insulto rizikos veiksniai ir jų korekcija
Pasak V. Rogožinskajos, ligonis ar jo artimieji dažnai klausia gydytojų, kaip galėjo nutikti, kad visiškai sveiku atrodžiusį žmogų ištiko insultas. Specialistė pabrėžia, jog šiai būklei daug įtakos turi lėtinės ligos ir gyvenimo būdo ypatumai.
„Tikimybė patirti insultą didėja su amžiumi. Nors to, kaip ir kitų nemodifikuojamų rizikos veiksnių (lyties, genetinio polinkio) nepakeisime, tačiau yra modifikuojami rizikos veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti ir taip žymiai sumažinti tikimybę patirti insultą“, – pabrėžia gydytoja neurologė.
Svarbiausias ir labai paplitęs rizikos veiksnys – arterinė hipertenzija. Žinoma, kad aukštas kraujospūdis yra susijęs tiek su išeminiu, tiek su hemoraginiu insultu. Siekiant laiku diagnozuoti arterinę hipertenziją ir pradėti gydymą, svarbus reguliarus arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimas, tiek namuose, tiek gydytojo kabinete. Taip pat svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai – reikėtų nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, valgyti daugiau daržovių, riboti druską ir sočiuosius riebalus, didinti fizinį aktyvumą ir mažinti kūno masę. Siekiant palaikyti mažesnį nei 130/80 mmHg arterinį kraujo spaudimą (AKS) labai dažnai skiriami antihipertenziniai vaistai, kuriuos itin svarbu vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.
Cukrinis diabetas (CD). Liga padidina insulto riziką jaunesniems nei 65 metų pacientams. Nustatyta, kad sergant šia liga ilgiau nei 3 metus, insulto rizika padidėja net 74 proc. Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c %) atspindi gliukozės koncentracijos pokyčius 3 mėn. laikotarpiu, todėl yra laikomas cukrinio diabeto gydymo efektyvumo rodikliu. Taikant insulto profilaktiką, svarbu apsaugoti smulkiąsias kraujagysles nuo komplikacijų ir palaikyti jį mažesnį nei 7 proc. Sergant I tipo cukriniu diabetu reikalingas gydymas insulinu ir griežta dieta. II tipo CD atveju svarbi ne tik mityba, bet ir antsvorio mažinimas, fizinio krūvio didinimas, optimali arterinės hipertenzijos kontrolė. Jei užtikrinti optimalios kontrolės nepavyksta, pridedamas gydymas tabletėmis su ar be insulino.
Prieširdžių virpėjimas (PV) – tai nereguliarus širdies ritmas, kurį sukelia elektromechaninė prieširdžių veiklos disociacija. Ligos dažnis susijęs su vyresniu amžiumi. Įrodyta, kad sergantiesiems prieširdžių virpėjimu (ypač moterims) reikšmingai padidėja insulto rizika. Procesą nulemia kraujo sąstovis bei krešulių susidarymas kairiame prieširdyje ir jo ausytėje. Pacientui dažniausiai skiriami medikamentai (antikoaguliantai), kurie reikšmingai sumažina insulto riziką (apsaugo nuo trombų formavimosi).
Dislipidemija – tai yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo. Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – tai „blogasis“ cholesterolis, kuris nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymasį. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – tai „gerasis“ cholesterolis. Trigliceridai – dar kita rūšis, kuri kaip ir „blogasis“ cholesterolis skatina aterosklerozę. Padidintas mažo tankio lipoproteinų ir (ar) trigliceridų kiekis didina insulto riziką. Pacientams, kuriems nustatyta padidinta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lipidogramos norma (4 kraujo tyrimų kompleksas: bendrojo cholesterolio, DTL cholesterolio, MTL cholesterolio, trigliceridų) pakinta ir dažnai indikuotinas intensyvus dislipidemijos gydymas (plačiai naudojami statinai, svarbi dieta, fizinio aktyvumo didinimas, žuvų taukai/omega-3).
Arterijų susiaurėjimas (stenozė). Ultragarsu ar angiografiniu tyrimu nustačius besimptomę sunkaus laipsnio (> 70 proc.) miego arterijos stenozę, atrinktiems pacientams gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas arba stentavimas. Esant besimptomei miego arterijos ar slankstelinės arterijos stenozei, turi būti skiriamas aspirinas ir statinai. Jeigu pacientui nustatytos galvos smegenų arterijų stenozės, nestabilios aterosklerozinės plokštelės arba didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, insulto pirminei profilaktikai dažniausiai rekomenduojami antiagregantai (trombocitų sukibimą slopinantys vaistai), pvz. aspirinas.
Aktyvus rūkymas padidina insulto riziką 2–4 kartus, o pasyvus – 25 proc. Dėl šio žalingo įpročio atsisakymo pacientus konsultuoja šeimos gydytojas – sudaromas planas, siūlomi medikamentai. Šiuo metu yra paplitusios ir padedančios atsisakyti rūkymo mobiliosios programėlės.
Insulto rizika didėja ir nesaikingai vartojant alkoholį. Rekomenduojama mažinti jo vartojimą, ribojant alkoholio kiekį iki 2 alkoholio vienetų per dieną vyrams ir iki 1 alkoholio vieneto per dieną moterims, o dar geriau – visiškai jo atsisakyti.
Mitybos įpročiai. Rekomenduojama Viduržemio jūros dieta (daržovės, žuvis, ankštinės daržovės, balta mėsa). Svarbu mažinti druskos ir sočiųjų rūgščių kiekį. Turintiems antsvorio (KMI = 25–29 kg/m2) ir nutukusiems (KMI ≥ 30 kg/m2) patariama mažinti kūno svorį. Tyrimų duomenimis, netekus bent 5 kilogramų svorio, galima sumažinti insulto riziką.
Nejudrus gyvenimo būdas. Fizinis aktyvumas sumažina insulto riziką. Sveikiems suaugusiems rekomenduojami vidutinio ir didelio intensyvumo aerobiniai pratimai bent 40 minučių per dieną, 3–4 kartus per savaitę.
Metabolinis sindromas. Jo diagnostikos kriterijus apima liemens apimtis, trigliceridus, „gerojo“ cholesterolio (DTL) kiekį, aterinis kraujo spaudimą ir kraujo gliukozę. Rekomenduojamas atskirų metabolinio sindromo kriterijų gydymas, įskaitant gyvensenos keitimą ir medikamentus.
Inkstų ligos. Sergant lėtine inkstų liga insulto rizika padidėja nuo 5 iki 30 kartų. Aukštoje rizikos grupėje patirti insultą yra pacientai, kuriems taikoma dializė (pakaitinė inkstų terapija). Todėl sergantiems inkstų ligomis, labai svarbi optimali arterinio kraujo spaudimo kontrolė.
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai liga, kuomet miegodamas žmogus trumpam nustoja kvėpuoti. Klausimynas dėl OMA ir Epworth mieguistumo skalė padeda atrinkti pacientus polisomnografijai (miego tyrimas) ir tolimesnei specialistų priežiūrai.
Migrena su aura. Dažnai kartojantis migrenos priepuoliams patariama skirti profilaktinį gydymą. Moterims, kurioms kartojasi migrenos su aura priepuoliai, griežtai rekomenduojama nerūkyti ir nevartoti sudėtinės kontracepcijos.
Turintiems hiperhomocisteinemiją (padidėjusią homocisteino koncentraciją kraujyje) rekomenduojami B grupės vitaminai (B12, B6) ir ir folio rūgštis.
Visi pacientai, kuriems nustatyta neplyšusi aneurizma, turėtų būti konsultuojami neurochirurgo dėl aneurizmos plyšimo rizikos ir chirurginio gydymo aspektų.
Baigdama pokalbį gydytoja neurologė Viktorija Rogožinskaja kviečia vyresnius nei 40 metų asmenis pasinaudoti internetiniame puslapyje skirtame edukacijai, siekiant mažinti insulto paplitimą Lietuvoje https://www.insultuistop.lt/ esančia insulto rizikos skaičiuokle, padedančia nustatyti riziką patirti insultą per ateinančius 10 metų. Nors ši skaičiuoklė yra tik papildoma priemonė įvertinti savo sveikatą, esant rizikai, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos ar gydymo ir nedelsiant imtis reikiamų korekcijos priemonių, padedančių ją sumažinti.
Naudingos informacijos apie insultą galima rasti ir Facebook paskyroje „Insulto klubas“, kurioje suprantamai ir su humoru dalinamasi įžvalgomis ir patarimais apie šią ligą bei jos profilaktiką. Šioje grupėje ne tik pacientai, bet ir jų artimieji gali gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus ar pasidalinti savo patirtimi.