Kas yra juostinė pūslelinė?
Juostinę pūslelinę sukelia Varicella Zoster virusas (VZV), pirmą kartą žmogų paveikiantis vėjaraupių forma.
VZV plinta aerozoliniu būdu, per kvėpavimo takų, akių gleivines, seiles ir sąlytį su pūslelėmis. „Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ infekcinių ligų specialistė doc. dr. Daiva Radzišauskienė, pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad persirgus vėjaraupiais – susiformuoja imunitetas, tad vėliau asmuo, po kontakto su sergančiuoju vėjaraupiais ar juostine pūsleline, vėjaraupiais nebeužsikrečia. Visgi, virusas organizme išlieka visą gyvenimą ir patiriant itin didelį stresą ar smarkiai susilpnėjus imunitetui – gali aktyvuotis, pasireikšdamas juostine pūsleline.
„Šia liga dažniausiai suserga vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonės, taip pat tie, kuriems dėl įvairių priežasčių pasireiškia imunodeficitinė būklė: sergant AIDS, onkologinėmis, autoimuninėmis ligomis, po organų persodinimo, chemoterapijos, radioterapijos kursų, kada vartojami imunosupresiniai medikamentai. Juostinė pūslelinė gali pasireikšti ir dėl tokių, iš pirmo žvilgsnio įprastų, aspektų, kaip persikaitinimas saulėje, nudegimai ar netgi stresas“, – paaiškina infekcinių ligų specialistė.
Ji įvardija, kad nemažai žmonių kartais painioja juostinę pūslelinę su paprastąja, tačiau tai nėra ta pati infekcija. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes virusas, kuris pasižymi mažomis pūslelėmis ant lūpų, burnos, nosies ar lytinių organų gleivinės. Juostinė pūslelinė visų pirma pasireiškia labai stipriu ir varginančiu skausmu pagal nervų eigą, vėliau šias vietas išberia smulkiomis grupėmis išsidėsčiusiomis pūslelėmis.
Nuo nepakeliamų skausmų iki mirties
„Ši liga gali sukelti poherpetinę neuralgiją, kada pacientas jaučia bene nepakeliamus skausmus buvusių bėrimų vietoje. Neuralgija gali trukti net keletą metų, o jaučiamas skausmas labai išsekina organizmą, tenka vartoti daug skirtingų vaistų ar net atlikti nervo blokadas, kad žmogus nebesikankintų. Ši komplikacija išsivysto 60–70 proc. sirgusiųjų juostine pūsleline“, – kalba infekcinių ligų specialistė.
D. Radzišauskienė pasakoja, kad persirgus juostine pūsleline, kaip komplikacija dažnai pasireiškia bakterinės odos infekcijos, kurios silpną imunitetą turintiems asmenims gali sukelti rimtą pavojų: iš odos bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sepsį, nuo kurio pasaulyje kasmet miršta apie 9 mln. žmonių. Gydytoja pasakoja, kad jeigu juostinė pūslelinė pasireiškia kaktos srityje aplink akį, liga gali komplikuotis į konjuktyvitą, uveitą, iridociklitą, chorioretinitą, regimojo nervo uždegimą.
„Akių pūslelinės komplikacijos trunka ilgai, suprastėja regėjimas, o jei atsiranda optinio nervo uždegimas – galima net apakti. Taip pat, sergant juostine pūsleline paveikiama nervų sistema, todėl gali išsivystyti meningitas, encefalitas, mielitas. Susirgus pastarosiomis dvejomis ligomis, sutrinka sąmonė, kankina paralyžius bei traukuliai, sutrinka žmogaus eisena ir elgesys, koordinacija, orientacija, kas labai apsunkina kasdienybę ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems“, – galimas komplikacijas vardija infekcinių ligų specialistė, pridurdama, jog VZV virusas pažeidžia smegenų kraujagysles, todėl kyla smegenų infarkto rizika.
Galimybė išvengti sunkių pasekmių
Gydytoja nuramina, kad tai, jog žmogus vaikystėje sirgo vėjaraupiais, nereiškia, kad ateityje teks susidurti su šia sudėtinga liga – to išvengti gali padėti rizikos grupių vakcinacija. Visiems vyresniems nei 60 metų asmenims, nepaisant ar žmogus jau yra persirgęs juostine pūsleline, ar ne, rekomenduojama žengti žingsnį tvirtesnės sveikatos link ir pasiskiepyti.
Vakcinacija nuo juostinės pūslelinės bei poherpetinės neuralgijos susideda iš dviejų injekcijų, atliekamų 2–6 mėnesių intervalu. Skiepas sudarytas iš stiprų imuninį atsaką į virusą sukeliančių medžiagų, kurios skatina antikūnų gamybą.
„Skiepijimasis gali tapti išsigelbėjimu nuo rimtų ar net mirtinų pasekmių, kurias sukelia juostinė pūslelinė. Visgi, kaip ir prieš bet kokią vakcinaciją, patariama pasikalbėti su šeimos gydytoju ar patyrusiu infekcinių ligų specialistu, kurie žino galimas ligos komplikacijas bei yra susipažinę su šios ligos atvejais. Jie atidžiai apžvelgs paciento ligos istoriją, patikrins jo būklę, galbūt net atliks bendrus tyrimus imuniteto stiprumui įvertinti bei atsakys į visus kylančius klausimus“, – pabrėžia infekcinių ligų specialistė D. Radzišauskienė.