Ištiko kelios ligos
Penkiasdešimt devynerių Valdemaro Jakšio cukrinio diabeto stažas, kaip pats sako, trumpas – penkeri metai.
„Viena liga nevaikšto. Prieš šešerius metus man pašalino skydliaukę, o po metų iš poliklinikos grįžau ne tik su vaistų krepšeliu, bet ir juostelėmis cukrui kraujyje matuoti“, – pasakoja vilnietis.
Gliukozės tyrimas parodė, kad jo kraujyje cukraus yra 13–14 mmol/l, tuo tarpu kai normaliai turi būti ne daugiau kaip 6 mmol/l.
V. Jakšys teigia, kad be kitų sveikatos sutrikimų jį į medikus kreiptis paskatino ir nauji pojūčiai – įvairiose kūno vietose pradėjo jausti tarsi žnaibymus, ėmė džiūti burna. „Nuo to laiko po ranka stengiuosi turėti vandens buteliuką“, – sako pašnekovas.
Vyrui endokrinologai skyrė geriamųjų vaistų nuo diabeto, kuriuos vartoja iki šiol.
Nors V. Jakšys stengiasi kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, jį vis tiek baugina, kad liga gali pakenkti širdies kraujagyslėms, – hipertenzija jis serga jau apie dvidešimt metų ir vartoja priešhipertenzinius vaistus bei cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius medikamentus.
„Prieš penkerius metus susirgau diabetu. Dabar širdis vis dažniau primena, kur ji yra“, – sako V. Jakšys.
Vyras stengiasi prisižiūrėti, tačiau maitintis sveikai ne visuomet pavyksta ir per dieną nueina vos kelis kilometrus, – dirba namie, tad stengiasi dažniau užlipti ant dviratinio treniruoklio, kurį turi pasistatęs balkone. „Jaunystėje daug sportavau – užsiėmiau sunkiąja atletika, stūmiau rutulį, tad niekada mažiau šimto kilogramų nesvėriau“, – sako V. Jakšys ir pajuokauja: „Esu suskaičiavęs, kad dešimt metų gyvensiu trumpiau, nes esu vyras, ir dešimt, nes susirgau diabetu. Tad nebedaug liko“.
Suserga anksčiau nei kiti
„Sergantieji cukriniu diabetu retai miršta nuo diabeto ir nuo šiai ligai būdingų specifinių komplikacijų. Apie 80 proc. ligonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – dažniausiai miokardo infarkto ir insulto“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Endokrinologijos centro gydytoja dr. Agnė Abraitienė.
Diabetas pažeidžia visas organizmo kraujagysles. Tačiau žmonės daugiau žino apie vadinamąsias mikrovaskulines komplikacijas, kai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia smulkiąsias kraujagysles. Tada, pasak gydytojos, ligonis gali apakti, sutrikti kraujotaka jo galūnėse, inkstuose ir kt.
„Dėl inkstų, akių pakenkimo labai prastėja ligonio gyvenimo kokybė. Bet makrovaskulinės komplikacijos, kai pažeidžiamos stambiosios kraujagyslės – širdies, smegenų – sergantiems diabetu žmonėms taip pat būdingos, – sako gydytoja dr. A. Abraitienė. – Jei žmogus serga cukriniu diabetu, jo rizika susirgti miokardo infarktu yra tokia pati, kaip ligonio, kuris jau kartą sirgo šia liga, t. y. 2–4 kartus didesnė nei žmonių, kurie neserga diabetu. Be to, sergantieji diabetu širdies ligomis suserga daug anksčiau nei kiti“.
Kad bus pakenktos stambiosios kraujagyslės labiau rizikuoja ligoniai, kurie kenčia nuo antrojo tipo cukrinio diabeto, – kas ketvirtam sergančiam diabetu žmogui yra pakenktos stambiosios kraujagyslės. Todėl, pasak dr. A. Abraitienės, nustačius diabetą, ligonis turi būti patikrintas ir dėl galimų komplikacijų, nes nežinia kiek metų jo kraujyje buvo per daug gliukozės.
Gali mirti netikėtai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė–Krištaponė teigia, kad Lietuvoje jau vienuolika metų šeimos gydytojai tikrina didelės išeminės širdies ligos rizikos pacientus, todėl sergantys diabetu ar metaboliniu sindromu ligoniai nukreipiami konsultuoti kardiologui. Tada kruopščiai ištiriama jų širdies ir kraujagyslių sistema, sudaromas gydymo ir stebėsenos planas.
„Jei pacientas diabetu serga ilgai, tipinio išeminės širdies ligos simptomo – krūvio metu atsirandančios krūtinės anginos, gali ir nebūti. Todėl vertindama simptomus, išsamiai ligonio klausinėju ar jis toleruoja fizinį krūvį, ar jaučia dusulį, silpnumą krūvio metu, kaip jaučiasi pabudęs ryte, – neretai tokiems ligoniams krūtinės anginos požymis yra dusulys. Jei nėra tipinių krūtinės anginos simptomų, galima pavėluoti nustatyti ligą, todėl ir netikėta mirtis diabetu sergančius ištinka dažniau nei nesergančius“, – teigia kardiologė.
Minėta programa padeda ne tik atrinkti ligonius, kuriems reikia vainikinių arterijų intervencinio ar kompiuterinės tomografijos tyrimo, bet ir taisyti jų gyvenseną.
„Jei diabetu sergantis ligonis turi padidėjusį kraujospūdį, o taip būna labai dažnai, jam rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padvigubėja, todėl arterinę hipertenziją gydome taip, kad pasiektume tikslinį kraujospūdį, t. y. mažiau kaip 140/85 mmHg, ir rekomenduojame ligoniui mažiau vartoti druskos“, – sako dr. Nora Kupstytė–Krištaponė.
Diabetu sergantiems žmonėms dažnai nustatoma ir aterogeninė dislipidemija, – per didelis trigliceridų ir „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, o „gerojo“ cholesterolio – per mažai. Todėl šiems žmonėms tenka vartoti cholesterolio kiekį kraujyje mažinančius vaistus.
„Kiekvienam sergančiam stengiuosi paaiškinti, kad diabetas pagreitina aterosklerozinių plokštelių atsiradimą ir didėjimą arterijose, joms įtrūkus ar išopėjus pradeda formuotis trombai, dėl to sutrinka kraujotaka ir audinys dėl deguonies stygiaus žūva. Jei tai atsitinka vainikinėje širdies arterijoje – ištinka infarktas, jei smegenų arterijoje – insultas“, – aiškina dr. Nora Kupstytė–Krištaponė.
Reikia tinkamo gydymo
Dr. A. Abraitienė teigia, jog visų pirma minėtų žmonių organizme būtina sumažinti gliukozės kiekį kraujyje.
„Gliukozės kiekį galima sumažinti įvairiais vaistais, – tai nėra problema, bet kartais matome, kad tai padarius, kraujagyslės vis tiek pakenkiamos, ypač stambiosios. Todėl kartu būtina žmones gydyti ir nuo per didelio cholesterolio kiekio, ir nuo per aukšto kraujospūdžio. Tačiau ne visuomet ir to užtenka, – kad ir kaip gerai gydytume, sergantieji cukriniu diabetu nuo kraujagyslių ligų miršta 4–5 kartus dažniau nei nesergantys diabetu“, – sako endokrinologė dr. A. Abraitienė.
2016 metais Europos kardiologų draugijos parengtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos rekomendacijose nurodoma, jog gydytojai, pradėdami gydyti antrojo tipo cukriniu diabetu sergančius pacientus, turėtų apsvarstyti, ar tikslinga jiems skirti ir naujus vaistus natrio–gliukozės pernašos inhibitorius, kurie sumažina riziką patirti širdies ir kraujagyslių ligas. Todėl kardiologė dr. Nora Kupstytė–Krištaponė daliai pacientų rekomenduoja pasitarti su šeimos gydytoju ar endokrinologu, ar jiems būtų prasminga vartoti šių vaistų.
„Naujos grupės vaistai gliukozės perteklių iš kraujo pašalina su šlapimu. Kartu žmogus netenka ir šiek tiek kalorijų, vandens – mažėja ne tik gliukozės kiekis organizme, bet ir svoris bei kraujospūdis. Šitaip ligoniams 20–30 proc. sumažinama rizika mirti nuo širdies ligos. Tai tikrai ženklus laimėjimas“, – teigia dr. A. Abraitienė.
Dr. Nora Kupstytė–Krištaponė primena, kad turintys antsvorio ir nutukę ligoniai būtinai turi pakeisti mitybos įpročius, būti fiziškai aktyvesni. Sumažėjus svoriui, jie ne tik mažiau rizikuoja susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, bet ir padidėja jų organizmo jautrumas insulinui, sumažėja kraujospūdis. Gydytoja sako, jog tokiems žmonėms užtektų bent penkis kartus per savaitę po pusę valandos judėti vidutiniškai intensyviai. Be to, derėtų liautis rūkius, nes rūkymas taip pat didina riziką susirgti infarktu ir insultu. Deja, tik nedidelei daliai pacientų tai pavyksta padaryti.
„Jei žmonės daugiau rūpintųsi sveika gyvensena, jie mažiau sirgtų ir diabetu, ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Vis dėlto, net ir susirgęs žmogus nėra pasmerktas, – ligų progresavimą galima pristabdyti koreguojant rizikos veiksnius – arterinę hipertenziją, dislipidemiją, nejudrumą. Tai padaryti sunku, tačiau įmanoma. Svarbu ir tai, kad gydydami diabetą geriamaisiais priešdiabetiniais vaistais, ne tik kontroliuosime glikemiją, bet ir ženkliai sumažinsime širdies ligų riziką. Tai gera žinia diabetu sergantiems ligoniams ir jų gydytojams“, – teigia dr. Nora Kupstytė–Krištaponė.