Išgirdę diagnozę, pusė miršta per pirmus 5 metus: ką galima pakeisti

Sulaukus keturiasdešimties 1 iš 5 rizikuoja susirgti širdies nepakankamumu. Dešimt metų, nuo diagnozės nustatymo, išgyvena tik ketvirtadalis susirgusių, pusė miršta per pirmus penkerius metus.

Visoje Europoje šia liga serga apie 15 mln. pacientų, iš jų daugiau nei 103 tūkst. Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Tai neišgydomas ir sekinantis susirgimas: širdis nebepajėgia tinkamai prisipildyti ir išstumti kraujo. Sergantiems širdies nepakankamumu pasireiškia tokie simptomai, kaip oro trūkumas, dusulys, kulkšnių tinimas, nuovargis. Pastarasis pradžioje pasireiškia fizinio krūvio metu, o vėliau ir esant ramybės būsenai.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinikos profesorės Aušros Kavoliūnienės, išsaugoti daugiau gyvybių ir sumažinti su gydymu ligoninėje susijusias išlaidas, o tuo pačiu užtikrinti optimalią sergančiųjų gyvenimo kokybę, leidžia tinkama ilgalaikė širdies nepakankamumą turinčių pacientų ambulatorinė priežiūra.

Dėl šios priežasties daugelyje Europos šalių jau ne vienerius metus veikia Širdies nepakankamumo klinikos, kuriose teikiama priežiūra pacientams, sergantiems minėta liga. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atidaryti 5 kabinetai, kuriuose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda teikia specializuotas paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu.

Kaip teigia prof. A. Kavoliūnienė, tokiuose kabinetuose pacientai individualiai konsultuojami 45 minutes, per kurias stengiamasi ne tik suteikti daugiau žinių apie širdies funkcijos sutrikimą, bet ir norima motyvuoti pacientus padėti sau pačiam ir stengtis gyventi sveikiau: daugiau judėti, sveikiau maitintis, pavyzdžiui, vartoti mažiau druskos.

Lietuvoje, pradėjus kurti specializuotus širdies nepakankamumo kabinetus pastebėta, kad trūksta kardiologų ir slaugytojų, kurie turėtų pakankamai žinių ir specializuotųsi konsultuoti pacientus, sergančius širdies nepakankamumu. Dėl šios priežasties Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose buvo sukurtos mokymo programos gydytojams kardiologams ir slaugytojams.

Atsižvelgdama į tai, kad specializuotose kabinetuose didelis vaidmuo tenka slaugytojams, kurie praleidžia daugiausiai laiko bendraudami su pacientais, aiškindami, ką jie patys gali padaryti, kad pagerintų gyvenimo kokybę, prof. A. Kavoliūnienė parengė mokomąją knygą „Sergančiųjų širdies nepakankamumu konsultavimas ir mokymas: ką turi žinoti bendrosios praktikos slaugytojai?“.

„Kadangi knygoje apžvelgiama ir glaustai pateikiamos svarbiausios bei naujausios šiuolaikinės sergančiųjų širdies nepakankamumu sveikatos priežiūros ir savirūpos rekomendacijos, ji bus naudinga ne tik bendrosios praktikos slaugytojams, kurie specializuojasi teikti širdies nepakankamumo mokymo paslaugas, bet ir gydytojams kardiologams bei kitiems specialistams, kurie konsultuoja tokius pacientus. Knygoje jie ras bendrųjų žinių apie širdies nepakankamumą, nemedikamentinį gydymą, daug dėmesio skiriama mitybos ir fizinio aktyvumo aspektams, taip pat aptariami širdies nepakankamumo medikamentinis ir chirurginis gydymo būdai, savirūpa. Antrąją knygos dalį sudaro priedai, skirti efektyviam paciento gyvensenos ir gydymo planavimui bei savirūpai“, - pasakoja knygos autorė prof. A. Kavoliūnienė.

Širdies nepakankamumas dažnai vadinamas pamirštuoju lėtiniu susirgimu, nes visuomenė yra dar per menkai susipažinusi su jo simptomais.

LR Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi, kad kasmet Lietuvoje bus suteikiama iki 20 tūkstančių konsultacijų pacientams, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kai vyrauja širdies nepakankamumas.

Daugiau informacijos apie širdies nepakankamumą čia.