„Kai pirmą kreipėmės į gydytoją, mano tėvas stengėsi neparodyti savo susirūpinimo. O mama žinią sutiko nelabai gerai. Dėl to ji kaltina save jau pastarųjų 10 metų. Man tikrai sopa širdį matant, kaip ji kankinasi“, – savo pasakojimą pradeda J. Giannouli.
„Pirmuosius penkerius metus daug apie tai nekalbėjome. Negalėjau apie tai kalbėti. Jaučiausi sugniuždyta. Mano mama mano, kad manęs besilaukdama kažką padarė ne taip. Jai ne kartą sakiau, kad ji nepadarė nieko blogo. Tai tiesiog genai“, – sakė moteris.
Jos būklė yra tarsi stigma. Ir sunkiausia buvo tuomet, kai dėl jos būklės ją paliko sužadėtinis.
„Kai man buvo 21 ir aš gyvenau Atėnuose, buvau susižadėjusi. Kai apie savo būklę papasakojau savo sužadėtiniui, jis nutraukė sužadėtuves. Dabar jau viskas praeityje, ir man viskas gerai. Jau penkerius metus turiu mylintį draugą. Jis nuo pat pradžių žino apie mano būklę ir pasirinko likti su manimi. Jis žino, kad veikiausiai mes neturėsime vaikų. Jis su tuo susitaikė. Ir aš su tuo susitaikiau“, – sakė Joanna.
Ji pasakojo, kad mama ją nuvedė pas šeimos gydytoja, kai jai buvo 14 metų, nes jai niekaip neprasidėjo mėnesinės. Jis mergaitės negalėjo apžiūrėti ginekologiškai. Kai jai sukako 16 metų, gydytojas nusiuntė Joanną į ligoninę.
„Ten jie suprato, kad neturiu makšties kanalo ir kad man yra Rokitanskio sindromas. Kadangi neturėjau makšties, gydytojai turėjo ją man suformuoti, kad galėčiau turėti lytinių santykių, – pasakojo graikė. – Viskas pavyko gerai, labai gerai. Ligoninėje praleidau maždaug dvi savaites. Vėliau namie turėjau gulėti maždaug tris mėnesius. Taip pat man teko atlikti vaginalinius pratimus, kad išplėsčiau savo naująjį makšties kanalą.“
„Po to fiziškai aš atsigavau, bet emociškai buvo sunku. Tai tarsi našta, kurios negali atsikratyti. Dėl savo būklės esu patyrusi savo partnerių emocinį smurtą. Daugelį metų negalėjau palaikyti stabilių santykių“, – sakė Joanna.
Kas yra Rokitanskio sindromas?
Moterys, kurioms diagnozuojamas Rokitanskio sindromas, gimsta su neišsivysčiusia gimda arba be jos, gimdos kaklelio ir viršutinės makšties dalies. Tačiau tokios moterys turi kiaušides ir normalius išorinius lytinius organus. Joms taip pat išsivysto krūtys, ant makšties užauga plaukai.
Dažniausiai pirmasis Rokitanskio sindromo simptomas yra mėnesinių nebuvimas. Be to, lytiniai santykiai taip pat būna skausmingi, nes makštis yra trumpesnė.
„Po operacijos praėjo beveik 10 metų. Buvo sunku, tačiau aš supratau, kad negaliu nieko pakeisti. Viskas yra taip, kaip yra. Tiesiog turiu susitaikyti ir gyventi toliau, – sakė J. Giannouli. – Pirmaisiais metais, ir kartais dabar, galvojau, kad esu nieko verta. Sugadinta prekė. Neverta meilės. Daugelį metų buvau pasimetusi siela. Ir tai gali sunaikinti jūsų gyvenimą. Kovojau su depresija, nerimu, panikos priepuoliais.“
„Atėnuose negalėjau apie tai kalbėti. Graikai apskritai yra uždari žmonės. Kartais jaučiausi, kad gyvenu Viduramžiais. Graikijoje negalėjau surasti paramos grupės, neradau su kuo pasikalbėti. O man taip reikėjo su kuo nors pasikalbėti! Daugelis moterų, turinčių šią problemų, jaučia gėdą. Radau kelias moteris, kurios iš pradžių panoro su manimi pasikalbėti. Tačiau vėliau jos dingo, nes joms buvo gėda“, – sakė ji.
„Norėčiau turėti vaikų. Tačiau tai biologinis klausimas: arba padedant surogatinei motinai arba įsivaikinti. Motina yra ne ta, kuri pagimdė, bet ta, kuri užaugino. Tačiau dabar apie tai kol kas negalvoju. Tačiau galbūt ateityje turėsiu vaikų. Myliu vaikus. Todėl pasižiūrėsime“, –vilties nepraranda J. Giannouli.
„Noriu palaikyti kiekvieną moterį, kuriai diagnozuotas šis sindromas, nes išgyvenau pragarą ir žinau, kokių problemų jis gali sukelti. Daugelis moterų dėl jo nusižudo, – pabrėžė Joanna. – Atradau savyje jėgų ir drąsos, nes noriu padėti kitoms moteris, nes jeigu pačios sau nepadėsime, kas dar mums padės.“