Skaitytoja Audronė, kurią, panašu, irgi vargina ši liga, paprašė, kad portalas „Delfi“ užduotų klausimą sveikatos specialistui: ar įmanoma išgydyti lėtinį sinusitą.
Į šį klausimą sutiko atsakyti ir plačiau apie sinusitą papasakoti Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninė Galvos-kaklo, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas daktaras Rimantas Mačiulaitis.
Sinusito priežastys – įvairios
Pasak gydytojo, sinusitas yra gana paplitusi liga, ypač šalyse, kuriose šalta ir dažnesnės peršalimo ligos.
„Sinusitu serga apie 12 proc. žmonių, taigi skaičiai – gana dideli. Dažniausiai šia liga serga paaugliai ir vidutinio amžiaus žmonės. Maži vaikai sinusitu neserga, nes sinusai formuojasi maždaug apie penktuosius–septintuosius gyvenimo metus“, – paaiškino daktaras R. Mačiulaitis.
Pasiteiravus, kas sukelia sinusitą, gydytojas sakė, kad dažniausios priežastys yra peršalimas ir paciento anatominiai ypatumai, pvz., nosies pertvaros iškrypimas.
„Paprastai kalbant, tai yra pakitimai, kurie blogina nosies ventiliaciją ir gleivių nutekėjimą iš prienosinių ančių“, – patikslino daktaras R. Mačiulaitis.
Sinusitą gali sukelti ir alerginis rinitas, kuris šiais laikais ypač dažnas dėl tebesivystančios urbanizacijos ir nelabai kokybiško maisto. Taip pat sinusito priežastimi gali tapti ir imunodeficitinės būklės.
Sinusitas gali išsivystyti ir dėl ortodontinių priežasčių – implantacijos arba dantų kanalų gydymo.
Kada dėl slogos reikia susirūpinti?
Kartais sinusitu gali virsti ir paprasčiausia sloga.
„Liaudyje sakoma, kad paprasta sloga ir negydoma praeina po savaitės. Jeigu ji nepraeina, o tęsiasi 10–14 dienų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tada galima galvoti, kad tai jau yra sinusito reiškiniai“, – patarė daktaras R. Mačiulaitis.
Anot pašnekovo, atsiradus slogai galima trumpai lašinti animizuojančius lašus, kurie atlaisvina nosį. Jeigu sloga – alerginė, yra labai daug priešalerginių preparatų, kurie palengvina būklę. Deja, dažnai žmonės nekreipia dėmesio į slogą ar alergiją, nesigydo ir taip viskas ilgainiui komplikuojasi į sinusitą.
„Slogą galima gydytis ir naminėmis priemonėmis: nueiti į pirtį, daryti nosies inhaliacijas su eukalipto ar granatmedžio ekstraktu, galima ir praplauti nosį su fiziologiniu arba druskos tirpalu“, – rekomendavo gydytojas.
Sergant sloga derėtų atkreipti dėmesį ir į nosies išskyras. Gydytojas R. Mačiulaitis pasakojo, kad pirmame slogos etape atsiranda vandeningos išskyros, tačiau po 5–6 dienų gali atsirasti ir kenksmingų bakterijų, kurios patenka į nosies ertmę. Tada išskyros tampa pūlingos. Pastebėjus tokias išskyras, reikėtų paskubėti kreiptis į gydytoją, nes dėl bakterijų sloga gali pereiti į sinusitą.
Kuo skiriasi lėtinis sinusitas nuo ūminio?
Atsakydamas į skaitytojos klausimą, Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas sakė, kad lėtinio sinusito simptomai būna ne tokie ryškūs, kaip ūminio.
„ergančius lėtiniu sinusitu pacientus vargina pūlių tekėjimas iš nosies, apsunkintas kvėpavimas. Tačiau nėra skausmo, kažkokio diskomforto, kurį pacientas jaučia, esant ūminiam procesui. Esant lėtiniam sinusitui, atsiranda nosies obstrukcija. Apie lėtinį sinusitą galime kalbėti, jeigu pacientą simptomai vargina daugiau kaip 12 savaičių“, – teigė daktaras R. Mačiulaitis.
Pasak pašnekovo, lėtiniu sinusitu visą gyvenimą paprastai serga tie žmonės, kurie arba nesikreipia pas gydytoją, arba gauna nekokybišką ar nepilną gydymą.
Dažniausiai lėtinio sinusito priežastimi laikomas yra nesėkmingas ūminio sinusito gydymas, tačiau tai gali nulemti ir anatominiai žmogaus ypatumai: galimas nosies pertvaros iškrypimas, nosies polipai, kurie gali išsivystyti nosies ertmėje, alerginį foną.
Pašalinus priežastis, dėl kurių išsivystė lėtinis sinusitas, yra gana didelė tikimybė, kad pacientas pasveiks visiškai.
Būtini tyrimai prieš operaciją
Esant nosies pertvaros iškrypimui, anot gydytojo, tikslinga atlikti operaciją. Jeigu pacientas serga alergine liga, reikia gydyti ją.
Gydymas daugiausia būna konservatyvus – priešbakterinis ir priešalerginis – bei chirurginis – prienosinių ančių endoskopinė operacija.
„Prieš endoskopinę ančių operaciją turi būti būtinai atlikta gydytojo-specialisto endoskopinė landų apžiūra. Apžiūros metu gydytojas su nedidele kamera tikrina, ar nėra pūlingo sekreto, didelio gleivinės paburkimo ir net gali pacientui tuos pakitimus pademonstruoti ekrane.
Kitas, kaip mes vadiname, auksinis standartas – prienosinių ančių kompiuterinė tomografija. Ją taip pat būtina atlikti prieš operacinį gydymą, nes tas tyrimas yra labai informatyvus ir gali parodyti visus pakitimus, sukeltus lėtinio sinusito“, – pabrėžė daktaras R. Mačiulaitis.
Pasak gydytojo, galima atlikti ir prienosinių ančių rentgenogramą, renoskopiją. Bet tai – mažiau informatyvu, negu kompiuterinė tomografija arba endoskopinė apžiūra.
Svarbu žinoti, kad net ir po operacijos pacientui reikėtų periodiškai pasirodyti LOR gydytojui.
„Geriausia, kai pacientas po operacijos pas gydytoją pasirodo po 2–3 savaičių, praėjus kiek laiko atpsilanko vėl. Tada gydytojas otorinolaringologas gali įvertinti, ar yra pakitimų“, – sakė medikas.
Uždegimo tyrimai nerodo, bet skausmas išlieka
Skaitytoja Joana taip pat turėjo klausimą apie sinusitą: „Jeigu nosis neužimta, kraujas uždegimo nerodo, bet skausmas akiduobėse ir nosies viršuje, kaktoje, palenkus galvą išlieka. Ar dėl to derėtų susirūpinti?“
Į tai gydytojas R. Mačiulaitis atsakė, kad susirūpinti tikrai derėtų: „Jeigu galvos skausmas išlieka, visą informaciją apie būklę, kaip sakiau, gali suteikti prienosinių ančių kompiuterinė tomografija. Ją atlikus matysime pakeitimus, kurie gali padėti nustatyti skausmo priežastį.
Jeigu atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimus nematytume pakitimų, ieškotume kitų priežasčių. Pvz., surinkus paciento anamnezę, reikėtų išsiaiškinti, ar pacientui nėra alergijos ir nosis neužgula, kai paūmėja alerginis rinitas“, – paaiškino gydytojas, priminęs, kad alerginis rinitas – viena iš galimų sinusito priežasčių.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!