„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pranešime žiniasklaidai aiškina, kad vienas iš faktorių, skatinantis venų varikozę, yra stovimas arba sėdimas darbas. Kai žmogus juda, sportuoja, raumenų spaudžiamos venos stumia kraują aukštyn, bet ilgai stovint ar sėdint kraujas „užsistovi“ kojose ir dėl to plečiasi venų sienelės, pradeda didėti veniniai mazgai.
„Kiti veiksniai, skatinantys venų išsiplėtimą, yra antsvoris, kuris didina krūvį kojoms, rūkymas, mažinantis ne tik venų, bet ir kitų kraujagyslių elastingumą, aukštakulnių batų dėvėjimas, prastinantis kraujotaką kojose, pomėgis kaitintis karštose pirtyse ir voniose, nes dėl karščio plečiasi kraujagyslės. Venų varikozę paskatina hormonų pokyčiai nėštumo ir menopauzės laikotarpiu, taip pat turi įtakos patirtos kojų traumos“, – vardija pašnekovė.
Liga gali komplikuotis
Dažniausiai pasireiškia kojų venų varikozė, o pirmieji šios ligos simptomai yra kojų nuovargis, skausmas, patinimas vakarais, mėšlungis naktį, matomas kapiliarų „tinklelis“. Vėliau išryškėja paviršinės venos, atsiranda iškilę varikoziniai mazgai.
„Norėčiau paminėti, kad venos gali išsiplėsti ne tik kojose. Labai dažnai pacientai nustemba, kai, tarkime, hemorojaus simptomams šalinti šalia žvakučių ir tepalų pasiūlau ir vaistų venų varikozei gydyti. Nedaug kas žino, kad hemorojus – tai išangės kraujagyslių išsiplėtimas. Venos gali išsiplėsti ir kitur: kapšelyje, stemplėje“, – kalba vaistininkė.
Venų varikozė yra ne tik estetinė problema. Negydoma ji gali komplikuotis į paviršinių venų uždegimą, kuriam būdingas stiprus lokalus skausmas, paraudimas, patinimas.
„Jei dėl lėtos kraujotakos venoje susidaro krešulys, gali įvykti giliųjų venų trombozė. Ši situacija yra pavojinga gyvybei, nes krešulys, atsiskyręs nuo venų sienelės, gali nukeliauti į plaučius. Trombozei yra būdingas vienos iš galūnių stiprus skausmas, patinimas, pamėlynavimas. Ypač didelė rizika kyla žmonėms, kurie ne tik serga varikoze, bet ir yra patyrę kojos traumą, turėjo ilgą operaciją, teko gulėti ilgiau nei savaitę, neteko daug skysčių vemiant ar viduriuojant, turi kraujo krešėjimo problemų“, – sako K. Šnirpūnienė.
Dar viena dažna venų varikozės komplikacija yra opos – negyjančios, skausmingos, šlapiuojančios žaizdos ant kojų. Vaistininkė prisimena atvejį, kuomet viena pacientė specialiais absorbuojančiais pleistrais porą metų gydėsi venines opas. Gydytojai negalėjo jos operuoti, kol neužsigydė žaizdų. Vyresnio amžiaus moteris labai apgailestavo, kad dėl venų varikozės į medikus nesikreipė laiku ir teko patirti tokias komplikacijas.
Profilaktika – veiksminga
K. Šnirpūnienė pastebi, kad į vaistinę dėl kojų venų problemų žmonės dažniausiai kreipiasi atšilus orams, kai dėl karščio sustiprėja kojų skausmas ir nuovargis. Dažniausiai teiraujamasi tepalų su heparinu, vaistažolinių maisto papildų, kai kurie renkasi kompresines kojines ar elastinius bintus kojoms.
„Kompresinės kojinės, periodiškas specialių preparatų vartojimas yra tinkama profilaktinė priemonė tiems, kurie priklauso rizikos grupei, bet dar neturi nusiskundimų. Tiesa, šios priemonės irgi turi būti pasirenkamos pasikonsultavus su specialistais, pavyzdžiui, kompresines kojines turėtų paskirti angiochirurgas, nes po venų echoskopijos tampa aišku, kokia varikozės stadija, kurioje vietoje yra didžiausi pažeidimai. Beje, prie kompresinių kojinių reikia priprasti, nes jos stipriai suspaudžia kojas ir iš pradžių šis jausmas nėra malonus, tačiau jos daug efektyvesnės nei bintavimas elastiniu bintu“, – akcentuoja ji.
Taip pat profilaktikai ar simptomams palengvinti tinka kontrastinis dušas kojoms, limfodrenažinis masažas, plaukimas, kojų pakėlimas ant nedidelės pagalvėlės gulint.
Esant venų varikozei, vaistininkė primena saugoti kojas nuo pažeidimų ir traumų, nuo tiesioginių saulės spindulių, tepti jas drėkinamaisiais kremais, nes sausa oda ypač neatspari infekcijoms ir paviršiniams pažeidimams.
Deja, profilaktiškai naudojamos priemonės ligos neišgydo, o tik ją pristabdo ar palengvina simptomus. Tikrasis venų varikozės gydymas gali būti operacinis (atviru būdu arba lazeriu), skleroterapija, taip pat yra taikomi ir dar modernesni metodai. Gydymą kiekvienu atveju individualiai parenka gydytojas angiochirurgas.
„Vaistinėje dažnai sulaukiu klausimų dėl varikozės gydymo. Pavyzdžiui, ar operacija yra sudėtinga? Operacija lazeriu atliekama dienos stacionare, jau kitą dieną žmogus gali vaikščioti ir išvyksta namo. Mėnesį po operacijos tenka nešioti elastinį bintą, po to dar mažiausiai tris mėnesius – gydytojo paskirtas kompresines kojines. Beje, kuo liga mažiau uždelsta, tuo operacija ir gijimas po jos bus lengvesnis“, – sako K. Šnirpūnienė.
Daugeliui žmonių rūpi, ar po operacijos kojos bus vėl gražios ir ar liga nebeatsinaujins. Vaistininkė sako, kad čia situacija yra labai individuali. Po operacijos kojos pagražėja, bet idealios išvaizdos dažnai neatgauna, todėl praėjus gijimo periodui galima kreiptis į grožio lazerinės chirurgijos specialistus.
Kalbant apie ligos atsinaujinimą, daliai žmonių, po operacijos praėjus 10 ar daugiau metų, venų išsiplėtimas vėl atsiranda. Kad taip neatsitiktų, po operacijos būtina koreguoti gyvenimo būdą ir imtis veiksmingų profilaktinių priemonių.