Laidoje „Sveikas rytojus“ neurologas, medicinos mokslų daktaras Aleksandras Vilionskis pasakojo, jog būtent stresas, kurį lydi didelė nervinė įtampa, gali išprovokuoti insultą, kurį sukelia nutrūkusi tam tikros smegenų dalies kraujotaka arba kraujo išsiliejimas į smegenis, plyšus kraujagyslei.
„Nervinė įtampa, emocinė įtampa – tai vienas iš tų veiksnių, kuris gali daryti įtaką kraujospūdžio padidėjimui net ir tam žmogui, kurio kraujo spaudimas paprastai yra normalus ir sureguliuotas. O atsižvelgiant į dabartinę pasaulio situaciją, kraujospūdis, be abejo, gali išsibalansuoti. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į arterinio kraujospūdžio korekciją – jis turi būti gerai gydomas. Pacientui būtina pasiekti tokį rekomenduojamą kraujospūdį, kuris mažiausiai keltų insulto riziką“, – kalbėjo A. Vilionskis.
RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, intervencinis radiologas, gyd. Audrius Širvinskas kalbėjo, jog sunkiai valdomas arba nevaldomas aukštas kraujospūdis gali daryti įtaką neritmiškam širdies darbui, dėl ko gali susiformuoti trombai pačioje širdyje.
„Dėl neritmiško širdies darbo trombai gali atitrūkti ir nukeliauti į visiškai sveiką galvos smegenų kraujagyslę. Taip pat, dėl aukšto kraujospūdžio, ypatingo streso ar patiriamos sunkios emocinės būsenos trombas gali atsirasti ir susiformuoti pačioje galvos smegenų kraujagyslėje – taip vadinama galvos smegenų aterosklerozė, kuriai formuojantis siaurėja kraujagyslė“, – pasakojo gydytojas A. Širvinskas.
Pasak radiologo, dėl šių dviejų priežasčių, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, žmogus patenka į rizikos grupę ir gali susirgti ūmiu išeminiu insultu.
Susirgus labai svarbu yra tai laiku pastebėti, kad pacientas laiku patektų į gydymo įstaigą, kur yra atliekamas išsamus gydymas: liga atpažįstama, diagnozuojama, atliekamas trombo tirpdymas, o trombui neištirpus, atliekamas mechaninis veiksmas – trombo pašalinimas iš galvos smegenų kraujagyslės.
„Įsiminkite – atpažinus įvardytus insulto simptomus, skubiai kvieskite greitąją. Labai svarbu nešvaistyti laiko“, – kalbėjo gyd. A. Širvinskas.
Ištikus bėdai neretai žmonės pasimeta, kurį pagalbos numerį rinkti. Todėl svarbu atsiminti, kad skubios pagalbos galima sulaukti surinkus net du numerius: 112 ir 113.
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany dalinosi, jog 112 – tai būtinosios pagalbos telefono numeris, kur skambutis persiunčiamas į dispečerinę, ir, esant labai skubiam iškvietimui, dispečeris kalbasi su žmogumi, o greitosios automobilis iš karto išvyksta.
„Yra dar vienas konsultacinis telefonas, kuris veikia jau metus laiko. Žmonės gali juos naudotis kilus neaiškumams, nežinant, ką daryti arba norint užsisakyti planinę paslaugą – tuomet tikrai galima skambinti telefonu 113“, – kalbėjo Z. Skvarciany.
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius dalinosi, jog labai svarbus momentas yra tai, jog dispečeriui išgirdus, kad tai yra būtinosios pagalbos kvietimas, nebereikia skambinti kitur – jis iš karto sujungia su automobiliu, užfiksuoja iškvietimą ir automobilis tuoj pat važiuoja pas pacientą.
„Esant skubiam pirmosios pagalbos I kategorijos iškvietimui, greitoji atvažiuoja per 15 min., jei iškvietimas yra nebūtinosios pagalbos – II kategorijos, pagalba gali trukti atvažiuoti iki valandos. Kalbant apie insultą, infarktą – tai yra ypatingi I kategorijos iškvietimai. Konstatavus, jog žmogui pasireiškė insulto požymiai, yra iš karto siunčiamas automobilis, susisiekiama su ligonine ir pranešama, kad lauktų atvykstančio paciento. Svarbi kiekviena minutė, dėl to ji ir vadinama „auksine valanda“, – pasakos Z. Skvarciany.
VGPS skubios pagalbos specialistas Mindaugas Kliukas pabrėžė, jog gydytojai neurologai yra 100 proc. teisūs sakydami, kad laikas yra smegenys. Pastebėjus perkreiptą artimojo veidą, staiga nukritusį lūpų kampą, seilėtekį iš abiejų lūpų kampų, sutrikusią kalbą arba tai, jog viena ranka yra sveika, o kita nusilpusi, būtina kuo greičiau skambinti greitajai medicinos pagalbai.
„Kol laukiate greitosios, surinkite ligonio vaistus, dokumentus, kuo jis yra sirgęs, galbūt yra turėjęs planinių operacijų, išrašus iš ligoninių ar poliklinikų – tai labai padeda žmogų sparčiau perduoti į Insulto centrą“, – kalbėjo M. Kliukas.
Radiologas Audrius Širvinskas pasakojo, jog intervencinės radiologijos skyriaus komanda susideda iš operacinės slaugytojų, technologų, gydytojų, kurie visą parą dirba intervencinės radiologijos operacinėje, kur ir yra atliekama trombektomija – iš žmogaus smegenų kraujagyslės yra ištraukiamas trombas. Pasak gydytojo, čia pacientai patenka tokiu atveju, jeigu visi kiti būdai jau yra išbandyti.
Pasak neurologo A. Vilionskio, procedūros „terapinis langas“ yra pakankamai mažas – kalbant apie intraveninę trombolizę, tai yra 4,5 val. nuo simptomų pradžios, o kalbant apie mechaninę trombektomiją – 6 val. nuo simptomų pradžios, todėl, anot gydytojo, tokie ligoniai turi būti kiek įmanoma greičiau pristatomi į ligoninę.
Yra ir dar vienas tylusis smegenų žudikas ir aukšto kraujospūdžio palydovas, galintis provokuoti ir insultą – tai nekontroliuojamas blogasis cholesterolis.
Gyd. Audrius Širvinskas dalinosi, jog aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis – tai yra vienareikšmiškai viena didžiausių rizikų susirgti galvos kraujagyslių smegenų ligomis.
„Kuo mes mažiau save prižiūrime, tai reiškia, pamirštame išgerti vaistus ar negeriame jų išvis, ar neprižiūrime savęs, tuo labiau save pastatome į didesnės rizikos lauką“, – kalbėjo radiologas.
Neurologas A. Vilionskis pasakojo, jog ypač mažo tankio cholesterolio padidėjimas, liaudiškai tariant, blogasis cholesterolis – dar vienas pakankamai svarbus insulto rizikos veiksnys, o jo paplitimas gali siekti net iki 50 proc.
„Labai svarbu, kad šis rizikos veiksnys būtų koreguojamas. Tiek dislipidemija, tiek hipertenzija yra lėtinės ligos, kurios turi būti gydomos nuolat, o ne priepuoliniu būdu. Galima gerti be galo daug vaistų, tačiau politabletė yra vienas iš būdų, norint patogiau gauti pacientui reikalingus vaistus. Tai žymiai patogiau, nes vietoj kelių, žmogus geria vieną tabletę, kurios sudėtyje yra keli hipertenziniai vaistai ir cholesterolį mažinantys vaistai – statinai“, – pasakojo gydytojas.
Skubios pagalbos specialistas M. Kliukas dalinosi, jog labai daug skubių, ūmių būklių atsiranda dėl disciplinos nebuvimo. Žmogus pamano, kad jis gerai jaučiasi ir jam kyla klausimas, ar tikrai verta vaistus gerti toliau. Tokiu atveju, specialistas ragina susimąstyti, kad gerai jaučiamasi todėl, kad pacientas nuolat geria vaistus ir tai daro reguliariai.
„Pirmiausia palinkėčiau žmonėms labai prižiūrėti savo emocinę būseną, saugoti save, savo kraujospūdį, gerti vaistus, kuriuos paskyrė daktaras, rūpintis mityba bei savo aplinka“, – linkėjo gyd. Audrius Širvinskas.