Inkstų vėžiu sergančių asmenų pasaulyje ėmė daugėti nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžios. Dažniausiai juo susirgdavo vyresni žmonės, tačiau dabar vėžys vis dažniau nustatomas penkiasdešimtmečiams. Lietuvoje yra užfiksuota atvejų, kai inkstų vėžiu susirgo netgi paaugliai.
Pagal sergamumą inkstų vėžiu Lietuva yra septintoje vietoje pasaulyje (11,6 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų) ir, deja, pirmoji sąraše pagal mirtingumą Europos Sąjungoje! Europos Sąjungoje mirčių nuo inkstų vėžio vidurkis yra 2,6, o Lietuvoje – 4,2 šimtui tūkstančių gyventojų.
Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 800 žmonių. Vyrai inkstų vėžiu serga dvigubai dažniau negu moterys, o miršta – net tris kartus dažniau. Dažniausi rizikos veiksniai – rūkymas, nutukimas, aukštas kraujospūdis, tačiau inkstų vėžys gali būti ir paveldimas.
Gydytojos onkologės Skaistės Tulytės teigimu, inkstų vėžys – tokia liga, kurios požymių pacientas gali ilgai nejausti, o darinys inkste pastebimas neretai tik dėl kitų priežasčių atliekant ultragarsinį tyrimą.
„Inkstų vėžys, kaip ir visos kitos onkologinės ligos, yra labai įvairialypė liga. Gali būti diagnozuotas geros prognozės inkstų vėžys, kai liga gerai pasiduoda gydymui ir pacientų išgyvenamumas skaičiuojamas dešimtmečiais, bet gali būti vidutinės ar blogos prognozės inkstų vėžys, kai ligos eiga yra agresyvesnė. Gydymo sėkmė, kaip ir kitų onkologinių ligų atvejais, labai priklauso nuo ligos stadijos“, – sako medikė.
Tarptautinė inkstų vėžio koalicija (The International Kidney Cancer Coalition (IKCC)), vienijanti inkstų vėžiu sergančius pacientus, jų artimuosius ir specialistus, šiemet siūlo atkreipti dėmesį į „klausymosi“ temą. Tad šių metų Pasaulinės inkstų vėžio dienos šūkis: „Klausyk ir išgirsk!“. Toks jis tikrai ne be reikalo. Juk išgirdus vėžio diagnozę, labai svarbu klausytis ir išgirsti – tiek gydytoją, kitą specialistą, tiek likimo draugą, kuris jau ėjo šiuo iššūkių kupinu ligos keliu, tiek artimą draugą, giminaitį. Klausytis ir atsirinkti, kas yra patikima, kas tinka tau.
Gydytojos S. Tulytės teigimu, klausytis reikia abiem pusėms – tiek pacientui, tiek medikui. Tačiau faktas tas, kad vėžio diagnozę išgirdusį pacientą informacija pradžioje pasiekia labai ribotai. O ir gydytojai ne visada turi pakankamai laiko atsakyti į visus paciento klausimus. „Pacientas turėtų pirmiausia pasiruošti išgirsti tą informaciją, o gydytojas – atrasti laiko ir kantrybės su pacientu bendrauti apie jo ligą“, – sako gydytoja.
Jei kyla klausimų, padėti gali ir pacientus vienijančios organizacijos, daug informacijos galima rasti internete. Svarbiausia – įsitikinti, kad tai patikima. O patikima yra tai, kas pagrįsta įrodymais. Niekas geriau nežinos, ar yra pakankamai duomenų, kad gydymo būdas yra veiksmingas, nei licenciją turintis gydytojas. Reikia pasitikėti savo gydančiu gydytoju ir jo klausti, kiek patikimi tyrimo ar gydymo metodai, kokie tikėtini rezultatai.
Galiausiai – svarbu žinoti, kad pacientai turi teisę kreiptis dėl antros medicininės nuomonės. Tai irgi svarbu siekiant išsklaidyti abejones, įgauti emocinio stabilumo pradedant sveikimo kelią.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, patirtis rodo, kad, išgirdus onkologinės ligos diagnozę, žmonėms labai reikia padrąsinimo, sveikimo sėkmės istorijų, įrodančių, kad ligą įmanoma nugalėti, gydymo kelią įveikti, ir supratimo, kad esi ne vienas toks, kuriam tenka gyventi šiapus naujos realybės. Kol nesusiduria su onkologine liga, žmonės dažnai nesuvokia, kiek daug yra panašaus likimo žmonių, kiek daug jų išgirsta šią diagnozę – Lietuvoje apie 50 šeimų kasdien, per metus – apie 18 tūkstančių išgirsta onkologinės ligos diagnozę. Ir nors dažnai akcentuojama, kad vėžys yra pakankamai gerai kontroliuojama ir gydoma liga, dažnam ši diagnozė iš pradžių, deja, atrodo lyg nuosprendis.
„Mūsų, kaip onkologinius pacientus vienijančios organizacijos, vienas pagrindinių tikslų – kad nė vienas žmogus, išgirdęs onkologinės ligos diagnozę, neliktų vienas. Todėl mes kviečiame tapti mūsų bendruomenės nariu. Kiekvienam galime suteikti labai daug tikslinės informacijos – apie ligą, apie gydymą, apie pacientų teises ir galimybes. Kviečiame kreiptis į mūsų savanorius pacientų gidus, kurie dalinasi patirtimi, pasakoja apie savo ar artimojo kelionę per onkologinę ligą, gali atsakyti į kylančius klausimus, suteikti emocinę paramą. Jie yra tarsi vilties švyturiai, liudijantys, kad ligą galima įveikti ir gyventi visavertį gyvenimą“, – sako N. Čiakienė.
Sergantieji gali sulaukti ir profesionalios pagalbos – yra psichologai, dietologai, teisininkai, kurių pagalba POLA nariams teikiama nemokamai. Svarbiausia – nelikti onkologinės ligos realybėje vienam, nebijoti pasakyti kitiems, kad sergate, nebijoti kreiptis pagalbos.
Šiais metais Pasaulinei inkstų vėžio žinomumo dienai Lietuvoje paminėti organizuojamas renginys pacientams ir gydytojams VU Botanikos sode Kairėnuose, Vilniuje.
Šių metų Pasaulinės inkstų vėžio dienos šūkis:
„Klausyk ir išgirsk!“
Renginio data ir vieta
Birželio 16 d. Vilniaus VU Kairėnų botanikos sodas
Renginio programa
13.00–13.30 val. Susitikimas su pacientų organizacija POLA ir specialistais.
13.30–15.30 val. Ekskursija po botanikos sodą „RODODENDRYNAS, JAPONIŠKAS SODAS, „EUROPOS ŽIEDAS“, ŽOLINIŲ AUGALŲ KOLEKCIJOS“. 3 km maršrutas atgaivins kūną ir sielą, sukels daug teigiamų emocijų, pažinimo ir bendravimo malonumą.
15.30–17.00 val. Bendravimas prie arbatos puodelio su specialistais ir likimo draugais.
