Plaukus pasileidę 20-mečiai
Į festivalius Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas G. Duoblys ir komanda su „Be safe lab“ palapine važiuoja jau aštuntus metus, o per tą laiką matė pačių įvairiausių istorijų. Dabar pastebi, kad psichoaktyviąsias medžiagas vis dažniau vartoja jaunesni žmonės. Auga vartojimas ir tarp suaugusių žmonių, todėl pašnekovas pabrėžia, kad būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti šių medžiagų daromą žalą.
Palapinėje, su kuria keliaujama į visoje Lietuvoje vykstančius festivalius, yra įsikūrusi saugi edukacinė erdvė – į ją gali ateiti jau apsvaigę žmonės, kuriems reikia pagalbos ir nuraminimo. Kartu dirbantys medikai įvertina žmogaus būklę, o psichologai besikalbant bando nuraminti ir suteikti reikiamas žinias, kaip pradėti mažinti žalą sveikatai. Kol veikia psichoaktyviosios medžiagos, specialistai būna kartu su žmogumi – pasiūlo piešti, spalvinti, glostyti pliušinį žaisliuką ir taip stengiasi suteikti kuo didesnę ramybę. Kartais, kai būklė kritinė, nors tai atsitinka itin retai, festivalio dalyvius tenka kuo skubiau išvežti į ligoninę.
„Esame griežtai įsitikinę, kad tik edukacija gali padėti mažinti problemą. Jauni žmonės, atėję į mūsų palapinę, dažnai pasakoja, kad negauna pagalbos. Pavyzdžiui, yra dalis istorijų, kai žmogus rūko žolę, norėtų spręsti šią problemą, eina į psichikos sveikatos centrą, viską papasakoja ir jį, grubiai tariant, išvaro, pasako, kad ateisi, kai baigsi vartoti. Čia bendra tendencija, kad mūsų sveikatos įstaigos dar nepasiruošusios dirbti su jaunuoliais, kurie turi tokių problemų. Dėl to reikia ruošti psichikos sveikatos specialistus, dirbančius su tokia tiksline grupe“, – kalbėjo G. Duoblys.
Nors priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų gali būti įvairių socialinių sluoksnių žmonės, o kai kurie iš tiesų, pasak pašnekovo, būna piktybiški nusikaltėliai, neretai į palapinę užsuka išsilavinę, intelektualūs žmonės.
„Turime stereotipą, kad psichoaktyvių medžiagų vartotojas yra tas žmogus prie konteinerio. Iš tiesų nėra taip, dažniausiai būna 30–35 metų žmogus, turintis darbą, uždirbantis pinigų ir atrodantis taip, kaip ir visi kiti. Kas pas mus patenka su probleminiu elgesiu, tai jauni žmonės, apie 20 metų, neretai pirmą kartą atvažiavę į festivalį pasileidžia plaukus, visiškai savęs nekontroliuoja, elgiasi neatsakingai ir tada, žinoma, turi sveikatos sutrikimų“, – pasakojo G. Duoblys.
Ateina susižeidę, nešvarūs ir nesuprantantys, kur yra
Pašnekovas džiaugiasi, kad po to, kai į palapinę užsuka narkotikų pavartoję žmonės ir jiems suteikiama medikų, psichologų pagalba, išėję jie patys nori keisti gyvenimą ir spręsti savo savo problemas. O pamačius apsvaigusį žmogų, visų pirma, nereikia pradėti jo moralizuoti, teisti ar smerkti – svarbiausia išbūti kartu kritinį laikotarpį ir surasti tinkamą pagalbą.
„Reikia suvokti, kad dalis vartoja bandydami išspręsti savo psichologines problemas, bėga nuo realybės ir pradeda gyventi kitame, savo susikurtame pasaulyje.
Būna, kad žmonės patenka į mūsų palapinę nešvarūs, apsivėmę, nesuprantantys, kur yra, iš tiesų gerai, nes taip jie pradeda suvokti, kad su vartojimu nebesusitvarko savo jėgomis. Jiems tai yra šokas, kuris priverčia pastebėti problemą“, – sakė G. Duoblys.
Psichoaktyviosios medžiagos neretai pradedamos vartoti dėl problemų šeimoje. Pašnekovas prisimena dar šiais metais nutikusią istoriją, kai į palapinę atėjo 17-metis, apsvaigęs nuo alkoholio ir kanapių.
Tik praėjus valandai nuo pokalbio su psichologais vaikinas papasakojo, kodėl iš tikrųjų svaiginasi.
„Vaikinas papasakojo, kad jo tėtis priklausomas nuo alkoholio. Iš pradžių neigė, kad jam dėl tėčio gėda, tą pripažino tik prakalbėjus valandą. Jei nebūtų pas mus patekęs, ir toliau būtų nežinojęs, ką jam daryti, tačiau davėme mūsų psichologų kontaktus. O kaip jam gyventi? Jis nemoka gyventi su tokiu tėčiu, papasakojo, kad gėda atsivesti draugus į namus, nes tėvas visada girtas. Ar tokį vaikiną smerkti, kad jis rūko žolę? Nemanau, nes taip elgiasi ieškodamas pagalbos, tai pagalbos šauksmas“, – sakė G. Duoblys.
Kita pašnekovo papasakota istorija – apie 17 metų merginą, kuri pirmą festivalio dieną susipyko su draugu, pavartojo LSD, išėjo į mišką pasivaikščioti ir pasiklydo. Sutrikusi ir išsigandusi paskambino 112.
„Kol policija važiavo, nežinau, kokiems dievams dėkoti, bet ji pati pateko pas mus į palapinę. Psichologas stabilizavo jos būklę. Mergina buvo visiškai pasimetusi, LSD tik pradėjo veikti, o veikia 8–10 valandų. Kadangi jai tikrai buvo blogai, praktiškai 2 paras ji prabuvo mūsų palapinėje su psichologais.
Kitais metais atvažiavo pas mus su dideliu tortu ir padėkomis. Sakė, kad daugiau nebandė vartoti. Be to, papasakojo, kad kai pamatė policiją, jai pareigūnai atrodė kaip ateiviai su žaliomis liemenėmis ir blogais tikslais – taip veikė LSD. Iš visuomenės pusės žiūrint – juk narkomanė, kriminalas, baisu. O iš tiesų jai labai reikėjo pagalbos“, – pasakojo G. Duoblys.
Šį įvykį mergina papasakojo savo mamai, tačiau tėčiui abi nusprendė nieko nesakyti, nes bijojo, kad jis pasielgs neprognozuojamai, o gal net smurtaus.
Pašnekovas pastebi, kad auginant vaikus reikėtų pasiekti tokį bendravimo lygį, kad jie nebijotų papasakoti ir gerų, ir blogų gyvenimo akimirkų, o išbandę narkotikų išdrįstų prisipažinti tėvams.
Bausmėmis netiki
Kaip mažinti psichoaktyviųjų medžiagų žalą – nesutariama. Viena pusė palaiko griežtas bausmes ir tikisi, kad baimė atgrasys nuo žalingų įpročių, kita pusė sako, kad taip nieko nebus pasiekta. G. Duoblys laikosi nuomonės, kad kažką pasiekti galima tik edukuojant, o bausmės dar labiau įbaugina ieškoti pagalbos. Be to, pašnekovas palaiko idėją dėl žemo slenksčio kabinetų, kuriuose priklausomi žmonės galėtų saugiai susileisti narkotikų su švariomis priemonėmis.
„Vienas iš pavyzdžių – pastaruoju metu gyventojai piktinasi, kad Šeškinėje pilna švirkštų. Bet jei būtų žemo slenksčio kabinetas, kuriame budėtų socialinis darbuotojas, slaugytoja, šiame rajone nebūtų nė vieno švirkšto. Reikia suprasti, kad žmonės vis tiek vartos, o baudimas to nesustabdo.
Kai 2016 metais buvo sugrąžinta baudžiamoji atsakomybė už narkotikų vartojimą, vartojimas nesumažėjo, jis ir toliau auga. O dekriminalizacija, apie kurią tiek daug kalbama, būtų teigiamas pokytis, nes tokiu atveju žmonės nebijotų ieškoti pagalbos“, – teigė G. Duoblys.
Kaip dar vieną problemą pašnekovas išskiria tai, jog festivaliuose retai pagaunami narkotikų platintojai. Pasak G. Duoblio, jokios naudos neduoda pagautas festivalio dalyvis su viena suktine, kai tikrieji nusikaltėliai ir toliau vaikšto platindami psichoaktyviąsias medžiagas.