Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė, Europos gaivinimo tarybos gaivinimo instruktorė Asta Krikščionaitienė teigia, jog tikslus išgyvenamumo rodiklis po staigios mirties Lietuvoje nėra žinomas, tačiau į gyvenimą grįžta vos keletas procentų žmonių, rašoma pranešime spaudai.
„Staigi mirtis už ligoninės ribų dažniausiai įvyksta ne medikų, o šeimos narių akivaizdoje. Nepradėjus gaivinimo, negrįžtama galvos smegenų ląstelių žūtis prasideda per 4-5 min. Net ir turtingiausiose ir labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse GMP į įvykio vietą atvyksta per 8-10 min. Taigi, jei nelaimės atveju atveju aplinkiniai žmonės tik laukia GMP, ir patys neatlieka pradinio gaivinimo veiksmų, nukentėjusiajam tikimybė grįžti į pilnavertį gyvenimą lygi nuliui.
Įrodyta, jog staigios mirties liudininkų – visuomenės narių, atliekamas gaivinimas iki atvykstant GMP yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurių priklauso išgyvenamumas. Liudininkų pradėtas gaivinimas 3-4 kartus padidina tikimybę išgyventi. Naujausi JAV ir Danijoje atlikti tyrimai tyrimai rodo, jo jei įvykio liudininkai atlieka krūtinės ląstos paspaudimus ir atneša bei prijungia viešoje vietoje esantį automatinį išorinį defibriliatorių iki atvykstant medikams, tikimybė išgyventi padidėja net iki 70 proc. Dar svarbiau – didžioji dauguma atgaivintų pacientų gali grįžta į pilnavertį gyvenimą be neurologinės pažaidos“, – teigia gydytoja.
Šią tiesą patvirtina balandžio 14-osios įvykis Kėdainiuose. Važiuodami Šėtos g., Justina ir Tomas pamatė, jog ant šaligatvio sukniubo moteris. Nieko nelaukdami, jie pribėgo prie moters ir įvertino jos sąmonę bei kvėpavimą. Moteris nereagavo į aplinką, normaliai nekvėpavo, tik paviršutiniškai kvėpčiojo. Aplinkiniai žmonės jau skambino telefonu 033 GMP medikams. GMP dispečerė ne tik nedelsdama išsiuntė dvi medikų brigadas, bet ir aiškiai bei tiksliai nurodė, kaip daryti krūtinės ląstos paspaudimus. Pora gaivino apie penkias minutes, vėliau gaivinimą perėmė atvykę medikai. Moters gyvybė buvo išgelbėta.
Justina ir Tomas dalinosi, jog, išgelbėjus gyvybę, jausmas buvo tiesiog nerealus. Krūtinės ląstos paspaudimus atlikęs Tomas – policijos pareigūnas. Jis pradinio gaivinimo įgūdžių įgijo praktinių mokymų metu. Būtent praktiniai gaivinimo mokymai padėjo nepasimesti ir suteikti kokybišką pagalbą.
Norint pakeisti visuomenės požiūrį į pirmąją pagalbą, iniciatyviems jauniesiems gydytojams kilo idėja kuo daugiau Lietuvos žmonių, pirmiausiai vaikų ir jaunimo, išmokyti pradinio gaivinimo įgūdžių. Taip gimė savanoryste grįstas Jaunųjų gydytojų asociacijos projektas „Auksinės minutės“.
Pagrindinis iniciatyvos autorius – gydytojas Tumas Beinortas pasidalino jos gimimo istorija: „Visuotiniai gaivinimo mokymai nėra nauja ar inovatyvi idėja. Aš ja susidomėjau dar būdamas medicinos studentu ir analizuodamas skirtingų Europos šalių išgyvenamumo rodiklius. Mane nustebino du aspektai: kokie yra maži išgyvenamumo rodikliai sustojus širdžiai didžiojoje Europos dalyje (apie 5-8%); ir kaip iš vidurkio išsiskiria tam tikri pasaulio miestai kaip Leidenas (Olandija), Kopenhaga (Danija), Sietlas (JAV), kuriuose išgyvenamumas siekia 30% ir daugiau.
Įsigilinęs pamačiau, kad šiuose miestuose vyksta masinis visuomenės narių mokymas, kaip gaivinti staigios mirties ištiktą žmogų, kaip atlikti krūtinės lastos paspaudimus, naudoti automatinį išorinį defibriliatorių. Tuose miestuose viešose vietose taip pat buvo išvystytas automatinių išorinių defibriliatorių tinklas. Tuomet atrodė labai absurdiška, kad priklausomai nuo gyvenamosios vietos tavo tikimybė išgyventi sustojus širdžiai gali kisti 6 ar 10 kartų. Tokios geografinės segregacijos nematome jokioje kitoje medicinos srityje.
Galutinis postūmis veikti buvo tragiška ir absurdiška prof. L. Donskio mirtis Vilniaus oro uoste, taip ir nesulaukus gaivinimo ir elektros šoko, nors šalia buvo daug žmonių ir defibriliatorius. Ši nelaimė pademonstravo, kaip elementarių veiksmų nežinojimas ar neryžtingumas reiškia, kad biologinė žmogaus mirtis įvyksta dar iki atvykstant medikams. Norėjau, kad Lietuvoje tokie atvejai virstų sėkmės istorijomis, o iš tų mirštančių žmonių dėl širdies sustojimo išgyventų keliais šimtais daugiau žmonių, ypač, kai intervencija tokia paprasta – krūtinės ląstos paspaudimus atliekantys įvykio liudininkai.“
Miokardo infarkto simptomai ir pirmoji pagalba:
Projektas „Auksinės minutės“ atvyksta į Lietuvos mokyklas ir moko 7 – 12 klasių moksleivius pradinio gaivinimo. Per du projekto gyvavimo metus, savanoriai apmokė jau daugiau nei 8000 moksleivių. Tačiau pastarąjį mėnesį projekto savanoriai išsikėlė naują tikslą – pradinio gaivinimo mokyti Kėdainių miesto bendruomenę – tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Šiuo tikslu visą balandį kasdien vyko mokymai įvairių įstaigų darbuotojams bei miesto gyventojams. Šiuo metu iš viso apmokyta apie 1500 kėdainiečių. Be to, žmonės pasirašė peticiją, kuria raginama mieste įrengti efektyviai funkcionuojantį automatinių išorinių defibriliatorių tinklą. Pradinių gaivinimo veiksmų apmokyti kėdainiečiai taip pat jungėsi į pagalbos teikėjų tinklą, kuris nuo kovo mėn. veikia Lietuvoje. Apmokyti pagalbos teikėjai gali į savo mobiliuosius įrenginius atsisiųsti mobiliąją programėlę „AED ALERT“, tapti registruotais pagalbos tinklo nariais ir staigios mirties atveju iš GMP dispečerinės gauti informaciją, jei netoliese reikia pagalbos gaivinant žmogų. Pagalbos teikėjų tinklo tikslas – kurti saugesnę, neabejingą bei sąmoningą bendruomenę, , mokančią ir norinčią padėti nelaimės ištiktam žmogui.
Sėkmės istorija Kėdainiuose – puikus pavyzdys, įrodantis, jog kartu tokią bendruomenę galime sukurti.
Kaip gaivinti žmogų: