Lietuvoje išsėtine skleroze, kuri pažeidžia galvos ir stuburo smegenis bei regos nervus, serga apie 3 tūkst. žmonių, dažniausiai ji paliečia jaunus, 18-45 metų žmones. Nepagydoma liga pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, šlapimo pūslės funkcijos, regos, miego sutrikimais, daugelis pacientų patiria judėjimo negalią, jiems dažnai pasireiškia depresija, rašoma pranešime spaudai.
Net 85 proc. išsėtinės sklerozės pacientų yra diagnozuota recidyvuojanti-remituojanti ligos forma. Jai būdinga, kad simptomai po kurio laiko sumažėja, pacientas jaučiasi sveikas iki kito pablogėjimo.
Gydytojų teigimu, šiandien recidyvuojančios išsėtinės sklerozės gydymui yra naudojama daug skirtingų vaistų, kurie padeda valdyti ligą ir sustabdyti jos progresavimą. Tačiau net ir esant įvairiems gydymo metodams, trūksta pačių pacientų įsitraukimo į gydymo procesą, kuris leistų užtikrinti vaistų veiksmingumą. Pasauliniai tyrimai rodo, kad net du trečdaliai visų pacientų ilgainiui nebevartoja vaistų taip, kaip paskirta gydytojo.
Tokią problemą dažniausiai paskatina vaistų vartojimo dažnis, apsunkinantis pacientų gyvenimo būdą. Iki šiol gydytojų skiriami vaistai pasižymėjo nepatogiu vartojimu – vienus vaistus tekdavo vartoti kartą per dieną, kitus – kas antrą dieną arba keletą kartų per savaitę. Pacientams nuolat reikėdavo galvoti apie vaistų vartojimą, stengtis nepamiršti jų išgerti ar susileisti.
Išeitis jau Lietuvoje: vaistą vartos du kartus per metus
Šiandien išsėtinė sklerozė yra geriausiai gydomas neurologinis susirgimas, o Lietuvoje gydymo ir diagnostikos galimybės neatsilieka nuo tų, kurios taikomos Vakarų Europos valstybėse.
Šį pavasarį Lietuvoje į kompensuojamų vaistų sąrašą buvo įtrauktas naujausias recidyvuojančios išsėtinės sklerozės gydymui skirtas vaistas, kuris, kaip teigia medikai, gali padėti išspręsti ir vaistų nevartojimo problemą.
Neurologės dr. Ievos Sereikės teigimu, tai didelis žingsnis į priekį, kadangi naujas vaistas ne tik sustabdys ligos progresavimą – užkirs kelią naujų simptomų atsiradimui, bet ir neabejotinai užtikrins geresnį vartojimą. Pacientui bus skiriamos dvi infuzijos per metus – vaistą reikės lašinti tik kas pusę metų.
„Tokį gydymą taip pat bus daug lengviau kontroliuoti, kadangi vaistas yra lašinamas ligoninėje. Tai leis mums užtikrinti, kad pacientui gydymas bus paskirtas teisingai ir sulauksime tokio efekto, kokio tikimės – bus sustabdytas kelias ligos progresavimui, vis mažiau pacientų taps neįgaliais, nedarbingais. Šuo metu tai yra patogiausiai vartojimas vaistas, kokį gali gauti išsėtine skleroze sergantys pacientai, taip pat pasižymintis geru saugumo ir efektyvumo santykiu“, – sako dr. I. Sereikė.
Manoma, kad ilgai lauktas, patogus ir veiksmingas preparatas iš esmės pakeis pacientų gyvenimo kokybę. Dėl patogaus jo vartojimo, nebereikės kasdien galvoti apie paskirtą gydymą, pacientai galės lengviau atsikvėpti.
Recidyvuojančia išsėtine skleroze sergantiems pacientams naujas vaistas svarbus ir dėl kitų savybių, padėsiančių užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę: jis negriauna imuninės sistemos ir turi nedidelę šalutinių reiškinių tikimybę, kas itin svarbu pacientams.
„Yra pacientų, kurie nepakelia šalutinio kitų vaistų poveikio ir dėl to gydymą nutraukia. Todėl tikimasi, kad naujasis vaistas padės ne tik naujiems pacientams, bet ir tiems, kuriems netiko ankstesni vaistai“, – teigia dr. I. Sereikė.
Nutraukus gydymą kelio atgal gali nebūti
Užtikrinus tinkamą recidyvuojančios išsėtinės sklerozės gydymą, sumažės ne tik vaistų nevartojimo problema, bet kartu ir galimos to pasekmės – ligos progresavimas.
Nutraukus recidyvuojančios išsėtinės sklerozės gydymą, atsiranda rizika, kad liga pradės sparčiai vystytis. Neurologės dr. I. Sereikės teigimu, tokiu atveju įvyksta ligos recidyvas – paūmėjimas:
atsinaujina simptomai, pacientui sparčiai prastėja sveikatos būklė.
„Ligai progresuojant, ji pereina į antrinę progresuojančią stadiją ir būklė pradeda nuolat blogėti – atsiranda judėjimo, šlapinimosi, regos, koordinacijos sutrikimai. Tai pradeda riboti pacientams galimybes dirbti, džiaugtis gyvenimu ir gali pereiti iki tokios stadijos, kuomet sergančiajam prireikia nuolatinės kito žmogaus priežiūros“, – sako gydytoja.
Neurologės teigimu, jeigu liga pereina į antrinę progresuojančią stadiją, kuri nuolatos progresuoja – joks gydymas nebebus pakankamai veiksmingas. Jeigu ligos stadija dar yra recidyvuojanti ir remituojanti, tuomet galima gydymą atnaujinti ir tikėtis ligos stabilizavimo.
Nuoseklus vaistų vartojimas, kurį paskiria pacientą gydantis gydytojas, yra labai svarbus, siekiant išlaikyti ligos stabilumą ir neleisti jai progresuoti. Net jei pacientas tiesiogiai nejaučia gydymo poveikio, nereiškia, kad vaistai neveikia, todėl nerekomenduojama nutraukti paskirto gydymo, nepasitarus su mediku.